Vokiečius dosnumu lenkiame tris kartus

Per trejus metus krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. ir planuojama, kad 2026 m. pasieks 5,38 proc. BVP.

Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas" rodo, kad valstybė dar neturi tokiam finansavimo mastui pritaikytos planavimo sistemos.

Dalis pagrindinių dokumentų neatnaujinti daugiau nei dešimtmetį, o valstybė vis dar neturi vientisos sistemos, leidžiančios susieti gynybos prioritetus, jiems skiriamą finansavimą ir pasiektus rezultatus.

„Lietuva priėmė strateginį sprendimą reikšmingai didinti investicijas į gynybą. Tačiau vien didesnio finansavimo neužtenka. Jei leidžiamės į dešimtmečio kelionę, neužtenka žinoti, kiek degalų turime šiandien - reikia suprasti visą maršrutą, būsimus poreikius ir galimas kliūtis pakeliui.

Kuo daugiau pinigų skiriama krašto apsaugai, tuo svarbiau turėti aiškų ilgalaikį planą, vieningą prioritetų stebėseną ir duomenis, leidžiančius matyti, kaip šios investicijos stiprina valstybės gynybinius pajėgumus", - teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

NATO šalys susitarė iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Tačiau Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų, jiems reikalingų išteklių ir finansavimo poreikio planavimą yra numačiusi tik iki 2030 metų.

Pasak auditorių, Lietuva nusprendė vystyti nacionalinę diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir taip sparčiau stiprinti kariuomenę, tačiau dalis strateginių sprendimų, kuriais remiamasi vertinant būsimus poreikius ir planuojant investicijas, šių siekių vis dar neatspindi.

Auditorių vertinimu, kai gynybai planuojama skirti milijardus eurų ne vienerius, o dešimt ir daugiau metų, sprendimai turi būti grindžiami patikimais duomenimis, leidžiančiais įvertinti, kokių pajėgumų reikės ateityje, kiek jie kainuos ir kokių finansinių išteklių tam prireiks.

Auditas taip pat parodė, kad krašto apsaugos sistemoje trūksta sąsajų tarp prioritetų, finansavimo ir rezultatų. Dėl to sudėtinga įvertinti, kiek išteklių skiriama svarbiausiems gynybos prioritetams ir kokia pažanga pasiekta juos įgyvendinant.

Pabrėžta, kad reikia gerinti lėšų panaudojimo tolygumą. Likus vos vienam metų ketvirčiui, trečdalis visų gynybos milijonų lieka neišleisti. Tai kelia tiesioginę riziką skubotiems pirkimams metų pabaigoje.

„Finansinis rodiklis - išleisti pinigai - pats savaime valstybės negina ir negarantuoja krašto saugumo. Todėl svarbu, kad sprendimų priėmėjai realiu laiku matytų ne sąskaitas faktūras, o kuriamus pajėgumus ir jų pažangą", - teigia Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė atliko ir Seimo pavestą auditą „2021-2025 m. Krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti". 2021-2025 m. krašto apsaugos sistemai buvo nupirkta prekių ir paslaugų už 7,2 mlrd. eurų.

Detaliam vertinimui auditoriai atrinko ir vertino 36 didesnės rizikos viešuosius pirkimus (iš 111 tūkst. viešųjų pirkimų, kuriuos 2021-2025 m. atliko krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos) ir 12 krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų veiklą.

„Auditas parodė, kad augančios investicijos į gynybą reikalauja stipresnio planavimo, duomenimis grįstos stebėsenos ir nuoseklesnės kontrolės.

Didžiausias iššūkis šiandien - tinkamai subalansuoti finansų ir pirkimų valdymo kontrolės sistemų lankstumą ir efektyvumą per aiškius prioritetus, duomenis ir atsakomybes", - teigė valstybės kontrolierė I.Segalovičienė.

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius visų pirma išreiškė nuostabą, kodėl, perkant prekes ar paslaugas, dažnu atveju tai daroma per tarpininkus, kuriems už nieką nubyra šimtai milijonų eurų.

Pasak jo, vien įmonė „Taiklu", kuri yra įtakingo konservatoriaus Dainiaus Kreivio UAB „Makvežos" subtiekėja, per ketverius konservatorių kadencijos metus sudarė tarpininkavimo sutarčių už 104 mln. eurų energetikos, susisiekimo ir gynybos sektoriuose.

Vien Krašto apsaugos ministerijos organizacijos pirko už 34 mln. eurų paslaugų bei darbų iš šio tarpininko. Ir pirko kai kurias paslaugas be jokio konkurso. Ir vietoj to, kad pirktų tiesiai iš „Mokvežos", pirko iš tarpininko, kas yra brangiau.

A.Skardžius taip pat akcentavo, kad nekvestionuoja karinių poligonų reikalingumo, tačiau iškėlė klausimą: ar Lietuvai nėra per didelį prabanga Rūdninkų poligono koncesininkui sumokėti dar vieno poligono kainą: „poligonas be koncesijos kainuotų 1 mlrd. eurų, su koncesija - 1,8 mlrd. eurų".

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad Seimo Audito komitete neseniai lankėsi Vokietijos politikai, kurie dėkojo už Lietuvos pastangas kuo greičiau Rūdninkų poligone puikiomis sąlygomis įkurti Vokietijos brigados karius.

Tačiau svečiai labai nusistebėjo, kad mes vienam vokiečių kariui planuojame skirti 32 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, kai Vokietijos vidurkis - 12 kvadratinių metrų.