Algis KRUPAVIČIUS: Prezidentas akcentavo karo tematiką

Palyginus su 2025 m. pranešimu šių metų pranešime daugiau vietos skirta tarptautinės įtampos padidėjimui ir konkrečių karinių įsipareigojimų prisiėmimui.

Kaip pasiskirsto pagrindinės temos 2026 m. prezidento pranešime?

Dominuoja saugumas ir gynyba. Pabrėžiamos karinės išlaidos (5,38 proc. BVP), Vokietijos brigada, poligonų temos, aptariamos hibridinės grėsmės, oro gynyba, dronai ir NATO.

Esminis argumentas - Lietuva atsidūrė „naujoje pavojingoje aplinkoje", kurioje taika nėra užtikrinta. Reikalinga visapusiška gynyba, įtraukianti ne tik kariuomenę, bet ir pilietinę visuomenę, Vokietijos brigadą bei pažangias technologijas, pavyzdžiui, dronus.

Ukrainos pavyzdys pateikiamas kaip galimybė pasimokyti iš dronų karo ir hibridinės gynybos.

Pabrėžiama, kad Lietuva turi tapti „tikru geležiniu vilku" - gebančiu apsiginti pati, o ne tik pasikliauti NATO.

Antroje vietoje - užsienio politika ir ES. Čia išskirtas būsimas Lietuvos pirmininkavimas ES Taryboje 2027 m., santykiai su Lenkija, Vokietija ir JAV, parama Ukrainai.

Tačiau taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka patiria krizę (pirmiausia ši krizė paveikė JT), todėl ES ir NATO vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Lietuvos pirmininkavimas ES 2026 m. yra unikali galimybė formuoti Europos saugumo ir konkurencingumo darbotvarkę.

Vidaus valdymui ir politinei atsakomybei teko trečioje vieta, kur akcentais buvo Vyriausybė, politinė atskaitomybė, duomenų saugumas (Registrų centro duomenų nutekėjimas) teisėsauga.

G.Nausėda, užuot vardijęs pasiekimus, kalbėjo apie problemas. Neseniai kilę skandalai, į kuriuos įtraukti ministrai, pateikiami ne kaip pavieniai atvejai, o kaip sisteminė grėsmė valstybės išlikimui.

Pabrėžtos politinės „raudonosios linijos" ir kritika Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijai su Nemuno Aušra.

Prezidento požiūriu tai sukėlė įtampą visuomenėje.

Prie to prisidėjo ir nacionalinio transliuotojo LRT valdymo pokyčių tragikomedija.

Ypatingas dėmesys skirtas teismų sistemai kaip valstybės atramai ir priemonei visuomenės pasitikėjimui atkurti.

Pagrindinė žinia yra tai, jog niekas nėra viršesnis už įstatymą, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės.

Socialinės politikos, socialinės gerovės ir švietimo dalyje pabrėžtas pensijų indeksavimas, sveikatos priežiūra, skurdo mažinimas, gerovės valstybės tęstinumas.

Nors gerovės valstybė ir toliau lieka ideologiniu orientyru, ji vertinama per nacionalinio atsparumo prizmę, teigiant, kad socialiai jautri ir teisinga visuomenė yra būtina saugios valstybės sąlyga.

Prezidentas siūlo didinti socialines išmokas, didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir gerinti pensijų indeksavimą.

Sveikatos priežiūros reforma laikoma itin svarbia, jai numatyti ilgalaikiai finansavimo įsipareigojimai.

Didelis dėmesys skiriamas šeimos rėmimo priemonėms (mokesčių lengvatoms, būsto strategijoms).

Tačiau socialinė gerovė pateikiama kaip priklausanti nuo stabilumo ir demografinio išlikimo.

Prezidento logika tokia, jog mažėjančioje ir nestabilioje visuomenėje neįmanoma sukurti gerovės valstybės, kurioje būtų užtikrinama dosni socialinė parama.

Švietimo srityje kritikuojamas dabartinis vidurinis ugdymas už tai, kad per daug dėmesio skiriama pasiruošimui egzaminams, o ne mokinių savarankiškumo ir kūrybiškumo ugdymui, pabrėžiant, kad dirbtinio intelekto raštingumas ir mokymasis visą gyvenimą yra būtini geopolitinėje konkurencijoje.

Labai nedaug dėmesio teko ekonomikai ir infrastruktūrai išskiriant kelių priežiūrą, energetinį nepriklausomumą.

Lygiai taip pat nedaug dėmesio skirta kultūrai ir vertybėms, akcentuojant humanistines nuostatas, kultūros apsaugą, pilietiškumą.

G.Nausėdos kalba vertintina kaip vadinamosios pafrontės valstybės vadovo pranešimas, kuriame dėmesys sutelktas į išlikimą, kolektyvinį saugumą, socialinį solidarumą, politinį sutarimą.

Metiniame pranešime pirmiausia dėmesys yra skiriamas dabarties klausimams (apie 60 proc. - dabartis, apie 40 proc. - ateitis).

Tarp jų dominuoja dabartinės krizės ir neatidėliotinos grėsmės - neseniai įvykęs duomenų nutekėjimas Registrų centre, tebevykstantis hibridinis karas, korupcijos skandalai, politinis nestabilumas.