Algis KRUPAVIČIUS. Peteris Madjaras prieš „melų fabriką“: ar Lietuva išmoks Lenkijos ir Vengrijos pamokas?

Įtakingas Europos portalas Politico.eu šiuos siekius įvardijo kaip pirmąjį P.Madjaro tikslą, kai būsimasis ministras pirmininkas pažadėjo uždaryti su V.Orbanu susijusias žiniasklaidos priemones, kol jos negalės garantuoti „objektyvaus ir nešališko informavimo".

Tokia P.Madjaro pozicija atspindi klasikinę politinės valdžios ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo dilemą.

Tačiau galima užtikrintai prognozuoti, kad tai nebus tik būsimo premjero politinė retorika, o ją seks žingsniai radikaliai pertvarkyti visuomeninę žiniasklaidą.

Precedentą tokioms esminėms intervencinėms reformoms po 2023 m. parlamento rinkimų sukūrė Lenkija. Donaldo Tusko (Donald Tusk) vyriausybė nedelsdama ėmėsi sisteminių veiksmų.

Lenkijos parlamentas priėmė sprendimus dėl visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo ir pliuralizmo, buvo inicijuotas depolitizacijos procesas.

Kultūros ministras Bartlomiejus Sienkievičius (Bartlomiej Sienkiewicz) atleido Telewizja Polska (TVP), Polskie Radio ir Lenkijos spaudos agentūros (PAP) vadovybę bei priežiūros tarybas, paskirdamas naujas.

TVP tapo pagrindiniu reformų epicentru - nauja valdyba paskyrė vadovu Tomašą Sygutą (Tomasz Sygut), buvo keičiama visa redakcinė struktūra, o dalis kanalų (įskaitant TVP World) laikinai stabdė veiklą.

Galiausiai Vyriausybė inicijavo TVP Info likvidaciją, kad užkirstų kelią ankstesnės vadovybės grįžimui.

Visa tai vyko protestų ir konfliktų fone. „Teisės ir teisingumo" partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) bei tuometinis šalies prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda) kritikavo vyriausybės žingsnius dėl galimų įstatymo viršenybės ar net konstitucijos pažeidimų.

Tačiau D.Tusko vyriausybė nesustojo, o jos veiksmų kulminacija buvo kelių dešimčių žurnalistų ir redakcinių komandos narių atleidimai, pakeičiant juos naujais, siekiant depolitizuoti žiniasklaidos turinį.

Tarp atleistųjų buvo ne vienas žinomas žurnalistas ar vadovas, tokie kaip Michalas Adamčykas (Michal Adamczyk) (buvęs naujienų agentūros Telewizyjna Agencja Informacyjna direktorius), Marcinas Tulickis (Marcin Tulicki) (Naujienų redakcijos vadovas) ir Samiuelis Pereira (Samuel Pereira) (TVPinfo portalo redaktorius).

Kitaip tariant, žiniasklaidos depolitizacija Lenkijoje įgavo revoliucinės, o ne evoliucinės reformos bruožus, o visi jos pagrindiniai sprendimai buvo priimti ir įgyvendinti per kelias savaites.

Beje, jokios Europos Sąjungos institucijos radikalių Lenkijos reformų nekritikavo.

Dabartinis Vengrijos atvejis veikiausiai bus savotiška „Lenkijos reformų 2.0" versija su aiškiu politinės valdžios mandatu perimti ir perkonfigūruoti viešąją žiniasklaidą.

Kaip atskaitos tašką P.Madjaras pasirinko BBC tipo standartų diegimą Vengrijos viešojoje žiniasklaidoje.

Bendrai tiek Lenkijoje įgyvendintos, tiek Vengrijoje numatomos viešosios žiniasklaidos reformos gerai rezonuoja su diskusija Lietuvoje dėl LRT nešališkumo ir BBC standartų - politinio nešališkumo, redakcinio nepriklausomumo, visuomeninės atskaitomybės - įdiegimo.

Nešališkumas yra kertinis BBC veiklos principas, įtvirtintas jos chartijoje ir vertinamas kaip pagrindinis veiksnys įgyti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą.

Jis taikomas visam BBC kuriamam turiniui ir yra glaudžiai susijęs su demokratinėmis vertybėmis, tokiomis kaip saviraiškos laisvė, tolerancija, pagarba tiesai ir privatumui.

Ypač aukšti standartai keliami naujienų žurnalistikos turiniui, kur būtina užtikrinti tinkamą dėmesį faktams, argumentams ir skirtingoms nuomonėms.

Apie BBC taisykles nemažai kalba valdančiosios daugumos politikai ir nepriklausomi ekspertai Lietuvoje. Bet jas priimti niekaip nepavyksta.

Šie BBC standartai dar aktualesni Valstybės kontrolės išvadų dėl LRT fone.

Jos atkreipė dėmesį ne tik į bendrus efektyvumo, audito ir valdymo trūkumus, bet ir į konkretesnes praktikas, keliančias skaidrumo bei nešališkumo klausimus: dalis laidų įsigyjama neskelbiamų derybų būdu, egzistuoja reikšmingas viešojo ir privataus sektoriaus žurnalistų darbo persidengimas bei interesų konfliktas.

Viešojoje erdvėje yra keliamos abejonės dėl LRT „pageidaujamų" ekspertų ar pašnekovų atrankos, o bendrai aiškios ir nuosekliai taikomos nešališkumo politikos stoka išlieka esmine problema.

Todėl Lietuva gali pretenduoti į „Lenkijos reformas 3.0" - instituciškai nuoseklią visuomeninio transliuotojo transformaciją, bet tam reikia realiai įtvirtinti skaidrumo, interesų konfliktų valdymo ir redakcinės atsakomybės mechanizmus, kurie kol kas išlieka fragmentiški.

Bet skirtingai nei Lenkijoje ir, matyt, Vengrijoje, Lietuva su savo sprendimais dėl viešosios žiniasklaidos klampoja tarsi po pelkę ir galimi veiksmai yra gerokai įstrigę parlamentinėje obstrukcijoje, arba tyčiniame politinių procesų, veiklų ir sprendimų trikdyme.

Tad lenkiškų sprendimų pamokų Lietuvos politikai taip ir neišmoko.

Bet dar nėra vėlu pasimokyti iš P.Madjaro, kuris beveik visoje Europos Sąjungoje buvo pasveikintas kaip sugrąžinęs demokratiją į Vengriją, ir beveik nėra jokių abejonių, jog jis sugrąžins pliuralizmą ir nešališkumą šios šalies viešojoje žiniasklaidoje.