Piliečių saugumas nėra prioritetas

Bendram viešajam saugumui bei tvarkai palaikyti - tai yra policijai, įkalinimo įstaigoms, preišgaisrinei gelbėjimo tarnybai kartu sudėjus, mūsų valstybė skiria tik 1,2 proc. nuo BVP. Kai tuo tarpu latviai finansuoja savo viešąją tvarką ir saugumą net 2,6 proc. nuo BVP. Nejaugi esame pati saugiausia Europos valstybė, kad tik tiek lėšų sugraibome savo piliečių apsaugai?

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad kitų metų biudžete numatytų policijai papildomus 168 mln. Eur. A.Paulauskas atkreipė dėmesį, jog Lietuva yra pasienio valstybė, kurios policijai tenka prisitaikyti kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, finansiniu ir elektroniniu sukčiavimu ir pan.

O dabar skiriamų pinigų pakanka tik „skylėms lopyti". Dalis papildomų pinigų, jei juos pavyktų gauti, būtų skirta Nacionaliniam krizių valdymo centrui. A.Paulausko teigimu, kiekvienas papildomas euras policijai labai reikalingas.

Tačiau vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius generalinio policijos komisaro kreipimąsi pavadino politikavimu.

Esą 168 mln. Eur yra labai dideli pinigai, todėl A.Paulauskui reikėtų parengti ilgalaikį planą ir pateikti motyvuotus skaičius. Vis dėlto tikimasi, jog Finansų ministerija skirs policijai papildomus 50 mln Eur. Bet ar tiek pakaks?

Lietuvos policijai šiuo metu trūksta apie 1,5 tūkst. pareigūnų. Stažo neturinčio policininko alga, priklausomai nuo regiono, siekia 900-1000 Eur į rankas.

Nors Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ne kartą reikalavo, kad minimalus pareigūno atlyginimas, atskaičius mokesčius, būtų 1500 Eur.

Tokia situacija, kai policijai chroniškai trūksta finansavimo, tęsiasi nuo atkurtos nepriklausomybės pradžios. Ar tai reikštų, jog Lietuvos piliečiai, įskaitant ir politikus, pageidauja kuo silpnesnės asmeninės apsaugos? Ar tai reikštų, jog esame mažiau linkę nusikalsti nei latviai?

Nes Europos Sąjungoje policijai daugiausiai procentų nuo BVP skiria Latvija ir Rumunija (po 1,4 proc.). Bulgarija, Kipras ir Kroatija - po 1,3 proc. Mažiausiai nusikaltimų, tenkančių vienam gyventojui, padaroma Liuksemburge.

Tačiau ši šalis policijai skiria 0,6 proc. nuo BVP. Rumunija iš visų ES šalių geriausiai finansuoja priešgaisrinę apsaugą, o Švedija - įkalinimo įstaigas. O Lietuva visose trijose mūsų saugumą užtikrinančiose pozicijose lieka Europos autsaidere.

Komentuoja buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas GRIGARAVIČIUS:

Lietuvos policiją visais laikais skriaudžia valdžia - ar tokia, ar kitokia. Aišku, viena vertus, gal dėl to, kad labai didelė policijos sistema.

Sakykim, Valstybės saugumo departamentui, FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai) ar STT (Specialiųjų tyrimų tarnybai) koks milijonas eurų jau yra žymus biudžeto papildymas, o policijai ir 10 milijonų yra lašas jūroje.

Latvijos policija kurį laiką irgi buvo prastai finansuojama, mes net lenkėme Latviją, o paskui jie tokį spurtą padarė, taip padidino savo policijos finansavimą, kad mes likome toli toli.

Suprantu, kad didelė sistema yra didelė našta valstybei, bet, kita vertus, tai yra sudėtinė ir, ko gero, viena iš didesnių saugumo sričių, kuri žmonėms tikrai reikalinga, kad užtikrintų jų saugumą. Todėl valstybė neturėtų tam gailėti lėšų. O daroma kažkaip atvirkščiai.

Atsakymų gali būti įvairių, kodėl taip yra, bet faktas, kad taip yra, ir iš tiesų labai liūdna.

Aš kažkada, prisimenu, kartu su Lietuvos prezidentu, ekscelencija Valdu Adamkumi važiavau į Ispaniją. Buvau delegacijos sudėtyje ir turėjome laiko pabendrauti. Ir jis man papasakojo, kad tais laikais, kai jis dar dirbo Jungtinėse Valstijose, ten irgi buvo labai korumpuota policijos sistema.

Sako: važiuoji automobiliu ir vairuotojo pažymėjime vežiesi, dabar jau nepamenu, kiek dolerių. Sustabdė policininkas - patikrina dokumentus, grąžina, o dolerius pasiima sau.

Bet paskui buvo didelė reforma, pareigūnų atranka, atsijojo korumpuotus, o likusiems padidino atlyginimus. Ir pasibaigė ta korupcinė schema.

Natūralu, kad jei pareigūnas gauna normalų atlyginimą, jisai brangina savo darbą, nenori jo prarasti. O tada jau visai kita jo darbo kokybė.

Anksčiau policijoje daug mažiau dirbo moterų. Moterys labai tinka kai kuriose policijos profesijose, pavyzdžiui, dirbti tyrėjomis, nes yra kruopštesnės. Ar, pavyzdžiui, dirbti prie pulto.

Bet dirbti reagavime - tai iš tiesų moteriai yra labai sunkus darbas ir, sakyčiau, gal net ir nemoteriškas. Gal tik viena, kita gali tokį sunkų darbą dirbti, čia daugiau vyrų darbas. Bet kadangi policininko profesija tampa nepatraukli dėl mažų atlyginimų, tai merginos dar šią profesiją renkasi, o vyrai - nelabai.