1 nuotr.Šią Seimo kadenciją generalinė prokurorė Nida Grunskienė vos spėja vaikščioti į parlamentą, kad paprašytų kokio nors seimūno teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Seimo narių kabinetus, būstus ar partijų būstines vis dažniau krato Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Kas darosi su Lietuva ir jos parlamentine demokratija? Negi, neatlaikę aukštos politinės kartelės, politikai darda vis žemyn? Paskui save tempdami visą valstybę?
Neliko nekaltumo prezumpcijos
Politologas Algis KRUPAVIČIUS sako, kad šitoje situacijoje gali būti keli elementai.
„Viena versija, - patikslino A.Krupavičius, - paprasta, kad iš tikrųjų gyvename labai ydingame laike, todėl politikai įsivelia į visokias istorijas - įskaitant korupcines ir panašiai.
Tai vienas dalykas, bet toks manymas gali būti ir neteisingas. Pažiūrėkime į prokuratūros, STT, FNTT tyrimus dabar ir anksčiau. Tai būtų visai neblogas atskaitos taškas. Sunkių nusikaltimų dabar yra sumažėję.
Kita versija - kad dabar gal geriau dirba specialiosios tarnybos. Jos geriau atlieka tyrimus, todėl atrodo, kad vyksta daugiau blogų dalykų?
Bet tą versiją pagrįsti, sakyčiau, tikrai būtų sunku, nes visi tie vaikščiojimai į Seimą prašant panaikinti neliečiamybes ar teikiami įtarimai yra, viešai tariant, abejotini.
Aš kalbu tiek apie generalinės prokurorės vaikščiojimą į Seimą, tiek apie STT kratas Seimo narių kabinetuose ir namuose. Šį bendrą paveikslą gerokai sureikšmina žiniasklaida.
Kaip tik žiūrėjau taisykles ir normas, kurios veikia Vokietijoje. Kai atliekami kažkokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, tai Vokietijoje neleidžiama tokiu lygiu, kaip pas mus, žiniasklaidai dalyvauti, filmuoti kažkokius teisėsaugos veiksmus ir suasmeninti žmones, kad visi žinotų jų vardus ir pavardes.
Tokio lygio Vokietijoje nėra. Nebent būna kažkoks teroristinis, ekstremistinis atvejis ar kažkas panašaus. Vokietijoje vengiama sukelti išankstinio nuosprendžio įspūdį ar nuteisimą viešojoje nuomonėje.
Tai yra teisės į teisingą teismą dalis, Lietuvoje šis principas pažeidžiamas visuose rezonansiniuose atvejuose. Vokietijoje nėra skatinama viešai rodyti kratas.
Jei atsiranda įspūdis, jog valdžios institucijos per žiniasklaidą tyčia kenkia reputacijai, yra viešo pažeminimo požymių arba bendradarbiaujant su žiniasklaida siekiama sukurti oponento ar kitokio asmens kaltės įspūdį, tai gali vesti į teisminius ieškinius, konstitucinius skundus ir t.t.
O Lietuvoje - priešingai. Pas mus net ir įkalčių neturint prasideda „kraujo liejimo" veiksmai. Saulius Skvernelis, dirbęs pačiuose aukščiausiuose teisėsaugos ir valdžios postuose, iš tikrųjų buvo teisus, kad Lietuvoje nekaltumo prezumpcija šlubuoja abiem kojomis arba jos iš viso nėra.
Nors nekaltumo prezumpcija yra esminis teisinės valstybės principas. Todėl aš kaip pilietis pasakyčiau, kad pernelyg dideli tokių tyrimų išviešinimai pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
Paskutinis toks viešai aptariamas pavyzdys - „Nemuno Aušra", kai pas jos frakcijos narius Remigijų Žemaitaitį ir Daivą Petkevičienę Seime buvo atliktos kratos.
Istorija tai yra sena! Vyriausioji rinkimų komisija yra apie tai pasisakiusi ir paskyrusi nuobaudas. O dabar ir vėl iš naujo vaikščiojama po tą pačią pelkę ir bandoma rasti kažką skandalingo. Manau, kad tai yra nieko gero, o korupcijos lygis Lietuvoje nėra tiek išaugęs, kad reikėtų taip viešai elgtis.
Antras dalykas - teisėsauga nebūtinai dabar dirba geriau. O trečias elementas - mes apskritai savo viešąją erdvę esame pavertę skandalų erdve. Ir didele dalimi - tos vadinamos sisteminės žiniasklaidos pastangomis. Tai, ko gero, matyčiau pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvos politinis laukas taip atrodo.
Kiekvieną kartą, kai teisėsauga susidomėdavo politikais, priežastys buvo skirtingos, bet pati valstybės teisinė sistema neturi stabdžių ir atsparumo tokiems dalykams.
Štai čia yra svarbus dalykas! Nė vienas iš teisėsaugą šiuo metu sudominusių politikų nėra nuteistas. Ir apskritai viena iš teisinės valstybės taisyklių yra ta, kad kaltu tampama tik tada, kai tai pripažįsta teismas ir jau esi perėjęs visas teismų instancijas.
O Lietuvoje reakcija prasideda, kai pareiškiami dar tik kažkokie spėjimai, o ne realūs įtarimai. Čia vėlgi mums labai aiškiai reikia visos teisinės sistemos remonto, nes toje sistemoje tikrai nėra šventųjų ir nekaltųjų."
Nelįsk į valdžią, jei turi skeletų spintoje
Politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS:
„Dabar vienintelis cenzas, norint patekti į valdžią, yra amžiaus cenzas. Anksčiau demokratinėse šalyse buvo turto, išsilavinimo, lyties ir kitokių cenzų, o dabar tų cenzų neliko ne tik balsuotojams, bet ir tiems, kurie nori iškelti savo kandidatūras į Seimą.
Tai yra demokratijos lazdos antras galas. Ateina publika, kuriai nereikia nei aukštojo išsilavinimo - nieko nereikia Seimo nariui! Ir dirbti nereikia! Gali jisai vaidinti Seimo narį, į dalį posėdžių neateiti.
Tačiau demokratijos tobulinimo klausimo mes dabar neišspręsime. Sakyčiau, demokratija pati sukuria tokią terpę ir pati leidžia nepatikrintiems žmonėms eiti į politiką. Ir tie žmonės turi savo biografijas, turi savo spintoje griaučių-skeletų ir tie skeletai lenda.
Manau, gal reikia džiaugtis, kad mūsų prokuratūra randa medžiagos ir kad tą medžiagą viešina bei atlieka tyrimus. Gal yra viltis, kad ateityje tie, kurie turi savo praeityje griaučių spintoje, neis į politiką. Nes kai ateini į politiką, tave apšviečia šimtas prožektorių.
Pavyzdžiui, Gintautas Paluckas - jei jisai būtų nelindęs taip aukštai ir toliau būtų buvęs eiliniu, niekam neužkliūnančiu Seimo nariu, ir sukęs savo reikalus. Ir būtų laimingai gyvenęs. O kai išlindo į ministrus pirmininkus, tai tų prožektorių dar padaugėjo.
Demokratijoje to išvengti yra beviltiška. O kas darosi kitose šalyse? Į politiką eina visokiausios tamsios asmenybės, verslai visokie juodi ir t.t. Krenta politikų, taip pat ir mūsų Seimo lygis.
Tai pripažįsta visi, palyginę su Aukščiausiąja Taryba (1990-1992), kur buvo mokslininkų akademikų, iškilių menininkų, teisininkų ir t.t. O dabar tragiška.
Kai kurių Seimo narių abiejų lyčių toks lygis, kad jiems turėtų būti uždrausta būti Seimo nariais, nes jų intelekto ir kultūros lygis per žemas.
Bet čia tokia problema, kurios neišspręsime, nes tada reikėtų cenzus įvesti, o cenzų tikrai niekas neįves. Viltis, jog jeigu teisėsauga taip imsis, tai tokie veikėjai kaip Paluckas gal tiesiog neis į politiką? Saugosis?
Nuo kokio šiuo metu į teisėsaugos akiratį papuolusio politiko gali labiausiai nukentėti mūsų politinė sistema? Manau, kad pasekmes labiausiai pajus Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos", nes tai smogė visai partijai.
Manau, tokiai partijai be S.Skvernelio nesišviečia jokios perspektyvos. Turės ieškotis darbo. Tikro darbo. Nes taps užparlamentine partija, per rinkimus neperžengusia 5 proc. Ir bus viskas su ja!
O Kazys Starkevičius pats išėjo iš konservatorių partijos, todėl konservatoriams per daug nepakenks. Dainius Žalimas vadovavo ne partijai, bet buvo tik vienos viešosios įstaigos direktoriumi bei vieninteliu darbuotoju.
Tad jeigu kas nors ir išlįs, pasekmės bus menkos. Dėl G.Palucko socialdemokratai irgi nelabai nukentės. Aišku, jie G.Palucką gina, kai kurios partijos moterys kalba, kad jis labai geras politikas, bet visi pamiršta, kad 2020 m. G.Palucko vadovaujami socialdemokratai Seime gavo tik 13 vietų.
Tai buvo visiška nesėkmė tokiai galingai partijai. Po to G.Palucką atleido 2021 m. iš partijos pirmininko pareigų kaip nepateisinusį pasitikėjimo. Įsidėmėjau tą formuluotę. G.Paluckas nieko gero partijai nedavė, o dabar jį gina Seimo narė Indrė Kižienė, kad jis puikus politikas yra!"
