Po duomenų nutekėjimo gyventojai įspėjami dėl suaktyvėjusių sukčių

Specialistai įspėja, kad po duomenų nutekėjimo, sukčių skambučiai gali būti daug įtikinamesni nei anksčiau.

Socialiniuose tinkluose gyventojai pastarosiomis dienomis dalijosi patirtimi, jog sulaukia sukčių skambučių ir įtartinų pranešimų.

Pavyzdžiui, apie skirtą nuobaudą už kelių eismo pažeidimus. Kai kurie gyventojai sako, kad tokias žinutes gauna net ir automobilių neturintys žmonės.

O tokiame pranešime siunčiama ir nuoroda, kurią paspaudus, greičiausiai reikėtų suvesti prisijungimo prie banko duomenis, kurie patektų sukčiams į rankas.

Kiti pasakoja sulaukę skambučių iš bankų atstovais prisistatančių žmonių, kurie įspėja apie pavojingą veiklą gyventojo banko sąskaitoje. Tai - taip pat sukčių pinklės.

Apie tai, kad pastarosiomis dienomis suaktyvėjo sukčiai, pranešė ir Lietuvos policija.

„Gegužės 18 - 22 d. pagausėjo įvykių, kuomet sukčius skambina į telefoną, apsimeta poliklinikos darbuotoju, siūlo ateiti atlikti kraujo tyrimus, ar siūlosi atvykti į namus atlikti tyrimus, siūlo užregistruoti pas gydytojus, informuoja, kad atšaukė vizitą pas gydytoją ar siūlo kitas medicinines paslaugas.

Pristatydamas tokias versijas bando išgauti asmenų duomenis: asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus ir kt.

Po pirmo skambučio seka kitas skambutis su kita versija. Tuomet prisistatoma policijos pareigūnais ir pateikiama versija, kad prieš tai skambino sukčiai, kad jie tiria šį nusikaltimą ir bando išaiškinti nusikaltėlius.

Pateikia informaciją, kad užblokavo sąskaitą, liepia suskaičiuoti namuose esančius pinigus ir juos informuoti apie turimą sumą.

Po šio skambučio seka dar vienas skambutis, kuomet sukčius jau prisistato banko darbuotoju, įtikina perduoti turimus pinigus saugojimui, sugalvoti saugos kodą.

Nurodo, kad į namus atvyks jo patikėtas asmuo. Kad ir kaip grėsminga tai atrodo, neapsigaukite", - įspėja policijos pareigūnai.

Policija taip pat įspėja, kad gyventojai gali sulaukti ir tokių skambučių, kai sukčiai prisistatys Registrų centro darbuotojais.

Taip pat bankų, policijos, VMI, kitų institucijų, draudimo, nekilnojamojo turto pardavimo bendrovių atstovais ar notarais.

Taip būtų bandoma išvilioti įvairius prisijungimus ir kitus svarbius asmens duomenis, siūlyti kokias nors fiktyvias paslaugas ir raginti jas apmokėti.

„Net jei skambintojas elektroniniame laiške ar žinutėje į jus kreipiasi vardu ir pavarde arba pamini kokią nors informaciją apie jūsų nekilnojamąjį turtą, turėtumėte ignoruoti bet kokio pobūdžio raginimus prisijungti prie banko sąskaitos ir nespausti pateiktų įtartinų ar neaiškių nuorodų", - įspėja policijos atstovai.

Jie primena, kad oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu niekada neprašo atskleisti prisijungimo kodų, banko slaptažodžių ar patvirtinti finansinių operacijų.

Be to, gyventojams baiminantis, ką galima padaryti su jų nutekėjusiais duomenimis, policijos pareigūnai primena, kad net ir turėdami Nekilnojamojo turto registro išrašą, piktavaliai jokių nekilnojamojo turto sandorių už jus sudaryti negali, nes tokie veiksmai atliekami tik pas notarą.

Apie tai, kad dabar sukčių skambučiai gali būti daug įtikinamesni, socialiniame tinkle įspėjo ir kibernetinio saugumo ekspertas Marius Peresčius.

„Paskambinkite savo tėvams ir senoliams, papasakokite kas nutiko su Registrų centro registrais. Šiandien yra ta diena, kai turite su jais pakalbėti. Vyresnio amžiaus žmonėms tokie nutekėjimai yra ypač pavojingi ne todėl, kad jie „nemoka technologijų", o todėl, kad sukčiai dabar gali kalbėti labai įtikinamai ir labai asmeniškai", - sako ekspertas.

Ir priduria, kad anksčiau sukčiai „šaudydavo į orą", sakydami, kad skambina banko atstovas ar pranešama apie sulaikytą siuntą. Tačiau dabar sukčiai gali žinoti žmogaus vardą, adresą, turimą turtą, todėl skambutis gali atrodyti daug įtikinamiau.

Pavyzdžiui, sukčius gali prisistatyti Registrų centro darbuotoju ir sukurti gana tikslią situaciją: „Laba diena, ponia Janina, matome problemą dėl jūsų buto registracijos Antakalnyje...".

Jis sako, kad taikiniu gali tapti vyresnio amžiaus žmonės, kurie įprastai turi santaupų, nekilnojamojo turto, kartais yra patiklesni. „Ką būtina pasakyti mamai, tėvams ar seneliams?

Niekada telefonu netvirtinti „Smart-ID" ar „Mobile-ID" net jei skambina „bankas", „policija" ar „Registrų centras". Tikras darbuotojas niekada neprašys PIN1, PIN2, ar „Smart-ID" patvirtinimo telefonu.

Todėl šiandien svarbiausia apsauga vyresniems žmonėms - ne antivirusinė. O pokalbis šeimoje", - sako M.Peresčius.