Kaip Inga Ruginienė tapo „nejautria teta iš vyriausybės“

Tame pačiame akiratyje - ir premjerės pasiryžimas nesitraukti, nes tai esą būtų geriausia „dovanėlė priešams".

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat nesiūlo premjerei atsistatydinti, kad „nesukeltų naujos krizės".

Anot I.Ruginienės, vyriausybė dabar turi ne bėgti nuo problemų, bet jas spręsti.

Tačiau oponentai nerimsta. Viena ponia ar ponas, pasivadinę Rose Steblivskaja, nuo gegužės 22-osios jau renka po peticija parašus. Kad Seimas inicijuotų I.Ruginienei nepasitikėjimo procedūrą.

Už tai, kad buvo išaiškinta rūkalų kontrabanda, kurioje dalyvavo pareigūnai. Ir už tai, kad šį mėnesį į Lietuvą įskrido du dronai, o premjerė nesugebėjo užtikrinti operatyvios reakcijos.

Per keturias dienas po šia peticija surinkti 123 parašai ir 45 eurai.

Šiomis dienomis po Turmanto kaimą valkiojosi meška. Reikėtų inicijuoti peticiją prieš Zarasų merę. Kodėl nesugebėjo užtikrinti, kad meška po Turmantą nesimaltų. O kodėl? Nes ji už droną stambesnė. O kontrabandines cigaretes, kur veikia ir pareigūnai, lietuviai sėkmingai rūko daugiau nei kelis dešimtmečius. Kiek dėl to atsistatydino premjerų? Nė vienas! Neatsistatydina ir turguose „reziduojančios" rūkalais prekiaujančios romės. Vadinančios prekę cigaretėmis, o save čigonėmis. Tad kurių galų atsistatydinti I.Ruginienei?

Ta pati ar tas pats Steblivskaja, kurią kai kas įtaria esant botu, „fake akauntu", socialiniuose tinkluose turinčiu tik 45 draugus, yra nesėkmingai rinkusi parašus po peticija dėl autobusų susisiekimo tarp Vilniaus ir Baltarusijos atnaujinimo. Surinko 28 parašus ir 20 eurų.

Kaltinama per ilgu tylėjimu

Premjerė kaltinama, kad per vėlai pranešė visuomenei apie incidentą Registrų centre. Nors apie jį sužinojo balandžio 15-ąją. Premjerė teisinasi, kad tam tikri įstatymo rėmai ją įpareigojo ir apribojo.

Tad viešai prabilta tik gegužės 22-ąją, suderinus su Generaline prokuratūra (GP). G.Nausėda tikina, jog jokio draudimo viešai teikti informaciją nebuvo, negalima dangstytis po GP reikalais.

Tačiau GP I.Ruginienės žodžius patvirtino ir paaiškino, kad ankstyvoje ikiteisminio tyrimo stadijoje informacijos paviešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus. Ir net visai sužlugdyti faktinių aplinkybių nustatymą.

Išvertus į žmonių kalbą, jei plėšikas, įlindęs pro skylę, pavogė iš banko tik pusę aukso, labai tikėtina, kad sugrįš paimti ir antros pusės. O jei per anksti bus apie pirmąją vagystę išskalambyta, aukso savininkai atidundės tikrinti, ar nebuvo pavogtas būtent jo auksas.

Pripėduos, užtrins pėdsakus, o išgąsdintas plėšikas nedrįs rizikuoti ir skylę, kol jos prokurorai nerado, užsimūrys. Neliks nei daiktinio įrodymo, nei nusikaltėlio fizionomijos.

Pasipiktinusių medžioklė

Tačiau įvyko MASINIS duomenų nutekėjimas! Būtų keista, kad opozicija šiuo masiniu įvykiu nepasinaudotų.

Politikai visada stengiasi, kad juos užfiksuotų kuo daugiau „masių". Tai yra, potencialių rinkėjų. Todėl jie veržiasi į stadionus, parkų estradas, bažnytkaimių atlaidus, festivalius bei panašias „pakylas". Kiek žiūrovų talpina Kauno „Žalgirio" arena? 15 415 sirgalių. O kiek dokumentų nukopijuota iš Registrų centro? 600 tūkstančių! Vos ne Vilniaus gyventojų skaičius! Tiek nukopijuotų turto įrašų - tai apie 600 tūkst. pasipiktinusių savininkų. Pridėjus šeimos narius, bus 1,8-2,4 milijonai pasipiktinusių.

Todėl natūralu, kad partijos stengiasi kuo labiau šiuos žmones sugraudinti. Kad jie įtikėtų, jog premjerė, anot Agnės Širinskienės, „teta iš vyriausybės", stokoja užuojautos. Matyt, reikėjo sėsti ant katedros laiptų, giedoti litanijas ir atgailauti.

Dažniau sklaidykite „telefonknyges"!

Prezidentas įspėja, jog nukopijuotais įrašais gali pasinaudoti ir sukčiai. Aišku, gali! O kuo sukčiai dar NEGALI pasinaudoti? Pradedant ES fondais ir baigiant lengvatikiais. Bet šiaip ir be įrašų žinome, įskaitant ir užsienio žvalgybą, kur gyvena svarbiausi žvaigždūnai. Na, kas nežino, kur yra G.Nausėdos namas ir kur jame įrengta biblioteka? Ogi pusrūsyje! Per TV rodė! Jei tauta sklypą išmatavo, tvora neįtiko, tai ir taip viską apie šią nuosavybę žino.

Taip pat visi žinome, kur, kokį ir už kiek pasistatė namą Dalia Grybauskaitė, Ingrida Šimonytė, kur gyvena merai ir t.t. Be to, egzistuoja toks archaiškas smalsumo kultūros paveldas kaip telefonų knyga. Šie žmogiško smalsumo paveldai baigti spausdinti prieš kelis dešimtmečius. Kad užtikrintų asmens duomenų apsaugą. Tačiau jose vis vien dar galima atrasti adresą, kur gyveno koks nors vietos politikas.

Vietos politikai, įskaitant merus, yra patys sėsliausi rajonų žmonės. Nes jiems negresia vergiškas darbas Norvegijoje. Gresia tik patekimas į Seimą. Tad labai tikėtina, jog ir dabar gyvena ten pat. O jei ne, kaimas tikrai žinos, kur išsikėlęs, kiek turi vaikų, anūkų, kiek pakeitė žmonų ir t.t.

Buvo daug dramatiškiau, kai 2020 m. liepą liūtis užpylė Registrų centro rūsį ir nukentėjo „e-sveikatos" duomenys. Ypač, kai tie duomenys buvo atkurinėjami.

Štai čia buvo daug didesnė šantažo galimybė! Nes kas baisiau kokiam nors žinomam, nepriekaištingos reputacijos piliečiui X? Ar kad žmonės sužinos, kur jis gyvena, ar kad sužinos, kad jis tris kartus gydytas nuo sifilio? Kas labiau pakenks garsiai moteriai?

Ar žinia, kad turi sodybą prie Molėtų, ar informacija apie keturis abortus ir plastikos chirurgų patobulintą užpakalį?

Tarp mūsų, mergaičių

Kaip bebūtų nekeista, I.Ruginienę labiausiai atakuoja moterys. Tai rodo, kad feminizmas Lietuvoje neturi šansų. Agnei Širinskienei užkliuvo gimtadienio „balius". I.Šimonytei - nesugebėjimas įsijausti į kito žmogaus kailį. Esą elgiasi arogantiškai , „empatiškai" gailisi tik savęs ir bijo prarasti savo kūną iš esamų politinių pozicijų". O Viktorija Čmilytė-Nielsen įžvelgė premjerės susireikšminimą ir susitapatinimą su pareigomis.

Nors demokratinėje valstybėje prioritetas yra žmonių apsaugojimas nuo rizikų, o ne valdžios apsisaugojimas nuo jai nemalonių skandalų. Ši situacija primena mokyklos diskoteką, kai viena dažniau šokdinama mergaičiukė laikoma „pasipūtėle", „kažką vaizduojančia", „bernams besikariančia ant kaklo" ir t.t.

Jei premjerai pultų po kiekvieno skandalo atsistatydinti, nespėtume įsidėmėti jų pavardžių. Lakstytų kaip paspirtukai. Nuolat justume ne naujagimių, bet premjerų stygių.

Kai buvo užlietas Registrų centro rūsys, neatsistatydino nei tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, nei centro vadovas Saulius Urbanavičius.

Nors kilo klausimas, kodėl tokia visuomenei jautri informacija kaupiama rūsiuose ir ar tikrai tik lietaus vanduo kaltas.

Kai 2001 m. liepos 6-ąją, Valstybės dienos rytą, Kauno rajone, Neveronyse, nuo bėgių nuriedėjo iš Kaliningrado į Sankt Peterburgą važiavęs keleivinis sąstatas, apie tą „diversiją" sužinojo pusė Europos.

Bet tuometinis laikinasis premjeras Eugenijus Gentvilas taip pat nepuolė atsistatydinti. Neatgailavo, kad ties Neveronių pervaža bėgių varžtų asmeniškai nepatikrino.