Porų psichologas Mykolas Truncė: Vyriškumas išgyvena krizę

Pasak eksperto, šiuolaikinėje visuomenėje vyrai išgyvena stiprų virsmą ir dėl ekonominių aplinkybių, ir dėl šeimos modelio.

- Kokius iššūkius šeimose šiais laikais patiria vyrai?

- Šiuo metu vyriškumas išgyvena krizę. Statistika rodo, kad visame pasaulyje dominuoja vyrų savižudybės. Vyrai sulaukia daug mažiau empatijos nei vaikai ir moterys. Visuomenė vis dar mano, kad vyrai turi būti galingi ir stiprūs, nereiškiantys emocijų, nerodantys silpnumo akimirkų.

Jau nuo vaikystės berniukams kalama į galvą, kad vyrai neverkia. Tradicinę vyriškumo sampratą būtina keisti. Juk vyrams taip pat būna sunku. Jų situacija kartais būna net sudėtingesnė nei moterų ar vaikų, o išdrįsti kreiptis pagalbos kaip ir nepriimta: juk vyras - stiprybės, ištvermingumo simbolis.

Kauno apskrities Vyrų krizių centro inicijuotas tyrimas, kuriame dalyvavo vyrai iš Lietuvos miestų ir miestelių bei Londone gyvenantys išeiviai iš Lietuvos, parodė, kad: 90,4 proc. apklaustųjų nuomone, vyras visų pirma turi išlaikyti šeimą; 83,5 proc. mano, kad vyrui dera būti lyderiu; 70 proc. mano, kad mokėti valdyti savo jausmus ir jų neparodyti - vyriška savybė; 97,1 proc. pasitikėti savimi - vyriška; 80 proc. - siekti karjeros yra vyriška.

Pasidomėjus, ar kada nors girdėjo sakant „Būk vyras, neverk, nesiskųsk", teigiamai atsakė beveik 85 proc. apklaustųjų.

Šiandien vyrai susiduria su didele transformacija. Iš jų vis dar tikimasi labai daug - būti finansiškai stipriems, išlaikyti šeimą ir kartu būti emociškai stabiliems, atsakingiems partneriams, aktyviems tėvams.

Tačiau situacija pasikeitė. Anksčiau vyras užtikrindavo šeimos pajamas, o žmona rūpinosi vaikais, namais ir vyru, dabar situacija darbo rinkoje pasikeitė. Ir moteris eina į darbą, uždirba pajamas. Šeima transformuojasi iš paklusimo į lygiavertės partnerystės modelį, kai abu dirba, abu prižiūri namus, ugdo vaikus.

Problema, kad lygiavertės partnerystės modelio niekas nemokina, sutuoktinių parengimas šeimai yra patikėtas Bažnyčiai, kuri tebepuoselėja paklusimo modelį...

Šiais laikais būna, kad žmona uždirba daugiau nei vyras. Tai kaip tada jaučiasi vyras? Ogi menkavertis, nepakankamas, negalintis užtikrinti šeimai finansinio stabilumo.

Du trečdalius skyrybų inicijuoja žmonos. Dėl to vyrai jaučiasi atstumti, nereikalingi, menkaverčiai, nesaugūs... Jausdamiesi nesaugūs ir patirdami didelį stresą bei nenorėdami kreiptis profesionalios pagalbos į psichologus, jie pradeda rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, lošti azartinius žaidimus.

Bet šios veiklos negali pašalinti pagrindinės priežasties - nesaugumo jausmo. Dalis vyrų prasigeria, nuskęsta, žūsta avarijose, nusižudo. Lietuvoje 2025 m. nusižudė 524 asmenys (421 vyrai ir 103 moteris).

- Visi psichologai pabrėžia, kad vyrams svarbu įvertinimas, pirmiausia šeimoje? Aš šeimose vyrai įvertinti?

- Vyrams, kaip ir moterims, labai svarbus emocinis pripažinimas ir jausmas, kad jie yra reikalingi, matomi bei vertinami. Tačiau daugelis vyrų nuo vaikystės mokomi mažiau kalbėti apie savo emocinius poreikius, todėl jų poreikis būti įvertintiems dažnai lieka neišsakytas.

Vyrai labiau linkę parodyti rūpestį veiksmais - darbu, atsakomybe, problemų sprendimu, finansiniu stabilumu - ir tikisi, kad tai bus pastebėta bei įvertinta. Ir per konsultacijas jie teigia: „Aš daug dirbau, kad aprūpinčiau šeimą, o už tai negavau jokios padėkos. Priešingai, žmona lygino mane su kitais vyrais, kurie uždirba daugiau, ir gali šeimą išvežti atostogų į užsienį du kartus per metus."

Kai vyras ilgą laiką jaučiasi kritikuojamas, nuvertinamas arba reikalingas tik dėl funkcijų, kurias atlieka, ilgainiui gali atsirasti emocinis atsitraukimas, uždarumas ar net vidinis bejėgiškumas.

Ar vyrai šiandien šeimose jaučiasi įvertinti, vienareikšmiško atsakymo nėra. Dalis vyrų šiandien patiria daugiau emocinio artumo ir partnerystės nei ankstesnės kartos, tačiau kartu nemažai jų išgyvena jausmą, kad jų emociniai sunkumai lieka nepastebėti. Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad vyras „turi susitvarkyti pats".

Mano klientai dažnai skundžiasi ne tik stresu ar nuovargiu, bet ir vienišumo jausmu. Viduje yra jausmas, kad jie negali būti silpni, negali parodyti pažeidžiamumo, nes bijo būti nesuprasti ar nuvertinti. Jie jaučiasi spaudžiami „atitikti standartus" - būti geru tėvu, partneriu, uždirbti pakankamai, būti emociškai brandžiu ir kartu neprarasti vidinės kontrolės.

- Moterys šiandien akcentuoja, kad vyrai ne visada prisideda prie vaikų auginimo. Moterys turi aukoti ne tik savo jėgas, bet ir karjerą.

- Gamta apdovanojo moterį atsakomybe, ištverme, empatija ir intuicija. Kam? Ogi tam, kad ji galėtų subrandinti, pagimdyti, išmaitinti ir užauginti vaikus. Todėl moterys ir dabar jaučia didesnę atsakomybę už vaikus, jų ugdymą. Taip moteris dirba 24 val. per parą ir tampa „procesas".

Dėl tokios prisiimtos atsakomybės jos išvargsta ir labai tikisi, jog vyras padės. Ypač toks noras pasireiškia, kai moteris tampa motina ir išeina dirbti - ne „vaiko auginimo atostogoms" - kaip kai kurie vyrai mano.

Realybėje matome, kad daugelyje šeimų moterys vis dar prisiima didesnę kasdienės vaikų priežiūros ir emocinės atsakomybės dalį - planuoja, organizuoja, rūpinasi ne tik fiziniais vaikų poreikiais.

Negana to, ji per vaiko auginimo laikotarpį dar sugeba baigti universitetą ir pakloja pamatus savo profesinei karjerai. Tačiau vyrui gamta nedavė ištvermės. Jam davė jėgą, orientaciją į rezultatą, nuoseklumą ir logiką. Jis yra orientuotas į rezultatą. Procesas jam per sunkus.

Ši tema šiandien labai jautri, nes kalbama ne tik apie buitį ar pareigų pasidalijimą, bet ir apie teisingumo jausmą, partnerystės bei emocinio krūvio klausimus.

Kita vertus, svarbu matyti ir tai, kad keičiasi pati tėvystės samprata. Šiuolaikiniai vyrai, dažniau nei ankstesnės kartos, dalyvauja vaikų gyvenime, rūpinasi kasdieniais darbais, siekia emocinio ryšio su vaikais.

Daugelis vyrų nuoširdžiai nori būti įsitraukę tėvai, tačiau neretai susiduria su vidiniais ar kultūriniais sunkumais - jie patys ne visada turėjo artimo, emociškai dalyvaujančio tėvo pavyzdį, todėl mokosi šio vaidmens iš naujo.

Visuomenės lūkesčiai šiandien labai išaugo abiem lytims. Iš moterų tikimasi būti gražiomis moterimis, puikiomis mamomis ir profesionalėmis, o iš vyrų - būti ir stipriems, ir emociškai prieinamiems. Todėl poroms reikia ne „tradicinių vaidmenų", o gebėjimo kalbėtis, tartis ir lanksčiai dalintis atsakomybėmis pagal realią situaciją, o ne pagal senus stereotipus.

- Ar šiandien visuomenė, valstybė reikalauja daugiau iš vyro ar moters?

- Valstybė, patikslinčiau, valdžia, yra užsiėmusi, kaip pagerinti savo asmeninį gyvenimą visuomenės sąskaita. Visuomenei dabar labiau atstovauja moterys. Jos nori lygių teisių su vyrais. Nors jau nemažai tos lygybės yra, bet dar turime, ką veikti.

- Kaip manote, ar vyrus sveikinti reikia taip pat, kaip moteris per Moters dieną?

- Jei jau siekiame lyčių lygybės, tai taip pat su Vyrų diena reikia pasveikinti vyrus. Taip pat, kaip su Moters diena sveikiname moteris. Moters diena ir moterų pagerbimas buvo pagimdytas to laikotarpio, kai moteris buvo nuvertinama ir neįvertinama. Istoriškai

Moters dienos atsiradimas buvo glaudžiai susijęs su moterų teisių, matomumo ir orumo klausimais. Tarptautinė moters diena kilo iš XX a. pradžios moterų judėjimų, kai buvo kovojama už balsavimo teisę, geresnes darbo sąlygas, teisę į išsilavinimą, ekonominį savarankiškumą ir apskritai už lygiavertį moters matymą visuomenėje. Tuo laikotarpiu daugelyje šalių moterys iš tiesų turėjo mažiau teisių ir galimybių nei vyrai. Šiandien taip nebėra.

Manau, kad Nacionalinė vyrų diena pirmiausia svarbi ne kaip formalus „atsakas" Moters dienai, o kaip proga atkreipti dėmesį į vyrų savijautą, emocinę sveikatą, jų vaidmenis šeimoje ir visuomenėje. Tokios dienos tampa simboliniu priminimu, kad ir vyrai turi poreikį būti matomi, įvertinti bei išgirsti.

Ar vyrus reikia sveikinti taip pat, kaip moteris? Manau, svarbiausia ne forma, o nuoširdus santykis. Daliai vyrų simbolinis dėmesys, padėka ar pripažinimas yra labai reikšmingi, nors jie patys to atvirai neįvardytų. Vyrams taip pat svarbu girdėti, kad jų pastangos šeimoje, darbe, santykiuose yra matomos ir vertinamos.

Vyrų ir moterų dienų minėjimas neturėtų tapti lyčių konkurencija - kas gauna daugiau dėmesio ar kam jo „labiau reikia". Ji turėtų tapti pripažinimu, kad abi lytys yra lygios ir abi turi būti vertinamos.

Dėl lyčių skirtumų (moteris labiau bendraujanti, o vyras uždaresnis), dėl vyrų jautrumo savivertei, dėl aukštų lūkesčių vyrui (jo paties ir aplinkinių), dėl socialinių lyčių vaidmenų kaitos, vyrai yra atsidūrę pažeidžiamesnėje pozicijoje.

Jie yra jautresni, mažiau linkę kreiptis pagalbos, tad išgyvena stiprius neigiamus jausmus, patyrę nesėkmes darbe ar santykių krizėje. Dėl to reikia daugiau apie tai kalbėti ir skatinti vyrus kreiptis pagalbos krizinėse situacijose.

Šalyje kasmet gimsta apie 20 tūkst. vaikų. Pusė jų, t.y. apie 10 tūkst., yra vyrai. Jei viską paliksime taip, kaip yra, trečdalis vyrų mirs nesulaukę senatvės. Dėl to visuomenė turės milijardinius nuostolius. Dėl to mūsų BVP, tenkantis vienam gyventojui, mažės artimiausius dešimtmečius.