1 nuotr.Lietuvos oro erdvę pažeidusių bepiločių orlaivių numušimui gali būti panaudotos ir brangiausios oro gynybos sistemos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Iš karto noriu pasakyti, kad kaina arba numušimo kaina, mums nėra pats svarbiausias dalykas. Gali būti panaudotos ir brangios sistemos tam, kad orlaivis būtų sunaikintas, nes žmonių gyvybė yra neįkainojama ir žmonių sveikata mums yra pats svarbiausias prioritetas“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams teigė G. Nausėda.
Anot jo, vykusiame VGT posėdyje aptarta integruotos oro gynybos situacija ir kokioje stadijoje šie pajėgumai dabar yra.
Prezidento teigimu, integruotos oro gynybos sistemos diegiamos pagal įsigijimo terminus. Šalies vadovas pabrėžė, jog įranga jau yra Lietuvoje, tačiau šiuo metu ji yra testuojama.
„Nėra taip paprasta. Tos įrangos ir detekcinių sistemų yra įvairių, tačiau turime atsižvelgti į tai, kad tos sistemos turi suveikti tinkamai, kad jos turi veikti skirtingomis meteorologinėmis sąlygomis, kad jos turi padengti tiek ilgąjį nuotolį, tiek gebėti reaguoti į trumpąjį nuotolį“, – sakė G. Nausėda.
„Kai kuri įranga pasiteisina mažiau, kita pratestavus pasiteisina ir mes matome, kad ji tikrai galėtų būti panaudota. Mūsų tikslas yra sukurti tokią sistemą, kad būtų padengti skirtingi aukščiai, kad būtų galima atpažinti bepilotį orlaivį ir jo skridimo teritoriją kaip galima anksčiau, kad galėtų įsijungti tam tikri perspėjimo mechanizmai. Ir, išaiškėjus šito orlaivio keliamai grėsmei, būtų galima jį sunaikinti“, – tęsė jis.
Prezidentas pažymėjo, jog dar teks nemažai padaryti ir testuoti, jog būtų išsiaiškinta, kuri sistema yra efektyviausia ir galėtų užtikrinti integruotą oro gynybą.
„Tada jau galėtume konstatuoti, kad esame daugiau ar mažiau pasirengę tikrai atremti tuos iššūkius, kurie yra susiję su dronų arba kitų bepiločių orlaivių keliamais pavojais“, – pabrėžė G. Nausėda.
Tikslas – mažais pajėgumais neutralizuoti dronus
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad pagrindinė oro gynybos problema yra jos nevientisumas.
„Mes matome, kad NATO oro policija veikia, naikintuvai geba perimti skrendančius objektus, geba reaguoti, bet tikrai nesame patenkinti gebėjimu detektuoti. Tai pirmiausiai dabar yra visa orientacija į detekciją, lygiagrečiai Karinės oro pajėgos (KOP) testuoja jau veikiančias programinės įrangos sistemas“, – sakė ministras.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra turėti gebėjimą su mažais pajėgumais taikos metu neutralizuoti bet kurioje Lietuvos dalyje skrendančius dronus, objektus. Karo atveju, jeigu mes kalbėtume apie šimto ir daugiau „Shahed“ įskridimą, ta pati sistema yra projektuojama taip, kad gebėtų perimti ir didesnį kiekį vienu metu. Ir kad tam nereikėtų šimto ar tūkstančių karių pasitelkti“, – tęsė R. Kaunas.
Kaip skelbė ELTA, pastaruoju metu Baltijos šalyse fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Prezidentas G. Nausėda yra pareiškęs, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami. Pasak šalies vadovo, tokie bandymai būtų laikomi grubiais tarptautinės teisės normų ir Lietuvos suvereniteto pažeidimais.
VGT pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
