Mokslininkai teigia galutinai paaiškinę, kodėl tiranozaurų priekinės letenos buvo tokios trumpos

Maždaug 0,9 m ilgio tiranozauro priekinės galūnės, kurios visada išsiskyrė kaip keisčiausias didžiausio dinozauro bruožas, davęs peno įvairiausiems anekdotams ir daugiau nei šimtmetį besisukančiai diskusijai apie jų paskirtį ir evoliucijos istoriją, sudarė mažiau nei trečdalį dinozauro kojų ilgio ir atrodė akivaizdžiai neproporcingos kūne, kuris didesnių suaugusių individų atveju galėjo būti daugiau nei 12 m aukščio.

Tiranozauras buvo vienas iš daugelio mėsėdžių dinozaurų, turėjusių menkas priekines letenas. Per daugybę metų mokslininkai kėlė įvairių teorijų apie šių priekinių galūnių funkciją – nuo grobio laikymo ar prispaudimo iki įspūdžio darymo potencialioms partnerėms poravimosi metu.

Vėlesni tyrimai darė išvadą, kad tiranozaurų priekinės letenos sumažėjo siekiant sumažinti riziką būti įkastam įnirtingo maitinimosi metu, o seniai vyraujanti teorija teigia, kad jos tiesiog yra rudimentinės – susitraukė, nes neturėjo praktinės paskirties. Tačiau bendro sutarimo šiuo klausimu nėra.

Gegužės 20 d. žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtas naujas tyrimas siekia kartą ir visiems laikams išspręsti šį ginčą. Remiantis 85 dinozaurų rūšių analize, tyrime padaryta išvada, kad trumpos priekinės letenos buvo evoliucinis kompromisas, kurį lėmė tai, kad kita kūno dalis – kaukolė – didėjo ir sunaudodavo vis daugiau išteklių.

„Jei esi dinozauras su labai tvirtai sudėta kaukole, tikėtina, kad tavo priekinės galūnės bus labai mažos“, – tvirtino Londono universiteto koledžo Žemės mokslų katedros doktorantas ir pagrindinis tyrimo autorius Charlie’is Rogeris Schereris. 

„Ir tikrai nesvarbu, koks didelis esi – gali sverti kad ir 1 toną arba 10 tonų. Jei turi tvirtą kaukolę, turėsi gana menkas rankas“, – pridūrė jis.

Ch. R. Shererio teigimu, priežastis slypi tame, kad „evoliucija nemėgsta, kai viskas atsiranda iš karto“, nes ji paprastai teikia kažkuriam dalykui pirmenybę. 

„Jei nori sutelkti dėmesį į naudojimąsi galva, kad sumedžiotum didelį grobį, tikrai nenori dėti daug pastangų, kad išlaikytum ilgas priekines letenas su nagais, nes tikriausiai jų tau neprireiks, taigi evoliucija tarsi sako – mums rankų nebereikia, tad sumažinkime jas ir daugiau energijos skirkime tam, kad kaukolė būtų stipri ir naudotume ją kaip pagrindinį ginklą“, – teigė doktorantas.

Ankstesniuose tyrimuose jau daryta prielaida, kad būta ryšio tarp trumpėjančių mėsėdžių dinozaurų priekinių galūnių ir didėjančių kaukolių, bet, pasak Ch. G. Schererio, naujausias tyrimas yra pirmasis, kuriame ši tendencija nustatyta penkiose skirtingose dinozaurų grupėse ir šiai teorijai suteiktas statistinis pagrindas.

Siekdami prieiti prie šios išvados, mokslininkai išmatavo 85 dinozaurų rūšių priekinių galūnių ir kaukolės kaulus, remdamiesi tiek fosilijomis, tiek esamos mokslinės literatūros duomenimis.

Jie taip pat sugalvojo naują būdą, kaip kiekybiškai įvertinti kaukolės tvirtumą – atsižvelgė į tokius veiksnius kaip bendras dydis, kaulų suderinamumas ir kramtymo jėga.

Tai leido jiems suskirstyti visas kaukoles pagal tvirtumo skalę. Tiranozauras surinko daugiausia balų, o antrą vietą užėmė tiranotitanas – dar vienas milžiniškas mėsėdis, gyvenęs dabartinėje Argentinoje ankstyvojo kreidos periodo metu, t. y. maždaug 30 mln. metų anksčiau nei tiranozauras.