Atostogos - ne prabanga, o biologinė būtinybė

Tai reiškia, kad atėjo laikas susimąstyti apie poilsį, o dar geriau - apie atostogas.

Pasakojame, kodėl darboholizmas neigiamai atsiliepia darbo našumui ir kaip atostogos, praleistos naujoje vietoje, tiesiog atgaivina smegenis.

Kortizolis atakuoja atmintį

Kai žmogus mėnesių mėnesius gyvena nepertraukiamo darbinio streso režimu, organizmas išskiria daugiau kortizolio - hormono, kuris kadaise buvo reikalingas išgyvenimui pavojingose situacijose.

Problema yra ta, kad šiandien smegenys skubius, neatidėliotinus darbus vertina kaip pavojų gyvybei ir paleidžia tuos pačius mechanizmus, kurie mūsų protėviams padėdavo pabėgti nuo plėšrūnų.

Didesnis kortizolio kiekis veikia hipokampą - smegenų struktūrą, atsakingą už atmintį ir mokymąsi.

Patiriant ilgalaikį stresą, toje srityje silpnėja neuronų jungtys: blogiau įsimenama nauja informacija, tampa sunkiau susikaupti, uždaviniai, kuriuos anksčiau atlikti būdavo lengva, dabar reikalauja neįtikėtinų pastangų.

Lygiagrečiai smegenys pereina į energijos taupymo režimą. Kai diena virsta nesibaigiančia „švilpiko diena", jos nustoja kurti ryškius prisiminimus - jų požiūriu nieko įdomaus nevyksta.

Būtent todėl metai be atostogų pralekia taip greitai: smegenys tiesiog nefiksuoja įvykių, visos dienos susilieja į vieną pilką dėmę, ir atrodo, kad džiaugsmo gyvenime nebebus.

Padykinėti - į naudą

Kai žmogus nėra susikaupęs konkrečiai užduočiai atlikti (žiūri pro langą, vaikštinėja po parką, guli paplūdimyje ir t.t), suaktyvėja vadinamasis smegenų darbo pasyvaus režimo tinklas (Default Mode Network, DMN), tai yra, tam tikros smegenų sritys pradeda aktyviai sąveikauti būtent tada, kai žmogus yra atsipalaidavęs.

Šiuo režimu dirbančios smegenys apdoroja sukauptą informaciją, randa netikėtas įvairių minčių sąsajas, sugalvoja uždavinių sprendimus, dėl kurių žmogus veltui laužė galvą darbe.

Suaktyvėjus pasyvaus režimo tinklui, įvairios smegenų sritys pradeda tarpusavyje bendrauti nestandartiškai, o dėl to ir ateina „nušvitimas", randami nauji sprendimai. Kritiškai svarbi sąlyga - nesibaigiančių rutininių užduočių ir nuolatinės įtampos nebuvimas.

Tyrinėjant meditaciją ir sąmoningą poilsį nustatyta, kad reguliarus atsipalaidavimas sukelia išmatuojamus struktūrinius pokyčius smgenyse: didėja pilkosios medžiagos tankis prefrontalinėje smegenų žievėje, atsakingoje už sprendimų priėmimą, emocijų kontrolę ir planavimą.

Lygiagrečiai suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema - autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už atsipalaidavimą ir regeneraciją. Ji yra atsvara simpatinei sistemai, kuri visą darbo dieną organizmą verčia dirbti režimu „kovok arba bėk" .

Tįsojimas hamake su knyga rankoje arba ramus pasisėdėjimas kavinėje - ne tuščias laiko leidimas, o fizioterapija smegenims.

Tuo metu suaktyvėja pasyvusis režimas, nervų sistema iš streso režimo persijungia į energijos kaupimo režimą, prefrontalinė žievė stiprėja, neuronų jungtys optimizuojamos.

Kad galėtų geriau dirbti, smegenims periodiškai reikia ilgesnio poilsio. Jo vardas - atostogos.

Atostogos kaip vaistai

Pagrindinė darboholiko iliuzija: atsisakius atostogų, spėsi nuveikti daugiau. Bet darbo našumo tyrimai rodo, kad yra kaip tik atvirkščiai.

Žmonės, reguliariai atostogaujantys, dirba efektyviau už tuos, kas „aria" be perstojo - greičiau sprendžia uždavinius, daro mažiau klaidų, generuoja kūrybiškesnes idėjas.

Čia svarbus vaidmuo tenka naujovės efektui. Atostogos nepažįstamoje vietoje yra visiškai kitokios negu įprastoje aplinkoje.

Vos kelios kelionės dienos gali atrodyti kaip visas mėnuo. Mat nepažįstama aplinka smegenims yra sukrėtimas.

Naujos gatvės, kitokie kvapai, neįprasti garsai, kitoks maistas - visa tai hipokampą verčia dirbti visu pajėgumu.

Susiformuoja naujos neuronų jungtys, suaktyvėja smegenų sritys, atsakingos už naujos informacijos apdorojimą.

Smegenys tiesiog atgyja, o laikas tarsi išsitempia, nes smegenys jį koduoja per naujos inormacijos kiekį. Kuo daugiau įspūdžių, tuo ilgesnis atrodo laikotarpis prisiminimuose.

Teigiamas poveikis produktyvumo požiuriu pasireiškia jau trečiąją ar ketvirtąją atostogų dieną: sprendimai, kurių žmogus beviltiškai ieškojo darbe, ateina tarsi savaime.

Tai yra pailsėjusios prefrontalinės žievės nuopelnas: ji atsikratė nuolatinės įtampos ir persijungė į foninį režimą.

Verta priminti, kad ilgesnės atostogos yra būtinos ne tik smegenims, bet ir visam organizmui.

Atostogaujant silpnėja uždegiminiai procesai, normalizuojasi arterinis kraujospūdis, gerėja miego kokybė.

Tarpusavio ryšys yra akivaizdus: kai kūnas ilsisi, smegenys dirba geriau.

O kai smegenys ramios, kūnas atsigauna greičiau.