NATO imituotame karo dėl Baltijos valstybių scenarijuje – dronų pergalė prieš Rusijos pajėgas

Anot britų leidinio „The Times“, Europos kariniai ekspertai mano, kad didžiausia Rusijos agresijos grėsmė žemynui kyla iki 2028 m.

JAV įvyksiančių prezidento rinkimų. Tokią riziką didina Donaldo Trumpo žarstoma kritika NATO atžvilgiu, JAV planai mažinti Europoje dislokuotas savo pajėgas ir abejonės, ar Vašingtonas būtų pasirengęs ginti sąjungininkus krizės atveju. Manoma, kad, karui Ukrainoje įstrigus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali mėginti eskaluoti konfliktą – tik šį kartą prieš NATO šalis.

Komandinių štabo pratybų scenarijų, kuriame buvo imituojamas įsiveržimas į Lietuvą, organizavo Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „Helsing“. Pasak bendrovės strateginio planavimo vadovo Beno Talliso, iki metų pabaigos Lietuvai teoriškai būtų galima pristatyti apie 12 tūkst. dronų kamikadzių „HX-2“, kurie reikšmingai sustiprintų Baltijos šalių gynybą.

Pagal bazinį pratybų scenarijų, NATO sąjungininkėms delsiant priimti sprendimus, Lietuva ir joje dislokuota Vokietijos brigada ginasi beveik vienos.

Rusijos pajėgos puola iš trijų krypčių: iš rytų juda Ignalinos AE link, iš Baltarusijos pusės iki penktos dienos iš dalies apsupa Vilnių, o iš Kaliningrado srities užima apie 30 kilometrų Lietuvos teritorijos, paskelbdamos ją Rusijos branduolinio „skėčio“ zona. Tokiu atveju NATO nesiryžta pradėti kolektyvinės karinės operacijos.

Tačiau pratybos parodė, kad didelis kiekis modernių dronų galėtų iš esmės pakeisti situaciją. Dronuose „HX-2“ naudojamos dirbtinio intelekto sistemos, padedančios pasiekti taikinį net ir sutrikdžius navigaciją elektroninės kovos priemonėmis. Bandymų metu vienas operatorius galėjo vienu metu valdyti daugiau nei dešimtį pusiau autonominių dronų.

Pasak pratyboms vadovavusio buvusio Pentagono pareigūno Grego Melchero, tokiu atveju Rusijos pajėgos per pirmąsias dešimt dienų netektų daugiau nei trečdalio savo karių ir technikos.

Jo teigimu, fronto valstybės, tokios kaip Lietuva, turėdamos pakankamai dronų, galėtų savarankiškai atgrasyti arba bent jau sustabdyti pirmąją Rusijos puolimo bangą, kol atvyktų NATO pastiprinimas.

Bendrovės „Helsing“ gaminami dronai Ukrainoje naudojami jau maždaug metus. Iš pradžių jų efektyvumas dėl intensyvios Rusijos elektroninės kovos buvo ribotas, tačiau dabar jų tikslumas kovos sąlygomis siekia 60–80 proc.

Straipsnyje taip pat pažymima, kad per Kenijoje vykusias pratybas dronai „HX-2“ paliko didelį įspūdį Didžiosios Britanijos kariams.

Šiuo metu „Helsing“ Vokietijoje per mėnesį pagamina apie 3 tūkst. dronų ir ieško vietos, kurioje analogišką požeminę gamyklą galėtų įrengti ir Jungtinėje Karalystėje.