Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje yra 120 oficialių maudyklų. Nors daugumos jų būklė įvertinta kaip puikios kokybės, vis dėlto pastebima, kad bėgant metams puikios kokybės maudyklų mažėja.
Tyko infekcijos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė primena gyventojams, kad vasarą maudantis upėse, ežeruose ar tvenkiniuose galima susidurti su įvairiais mikroorganizmais, jie savo ruožtu gali sukelti infekcijas.
„Pakilus vandens temperatūrai ir padidėjus poilsiautojų skaičiui, jų kiekis vandenyje gali išaugti. Dažniausiai aptinkamos žarnyno bakterijos yra ešerichijos, salmonelės ar kampilobakterijos, taip pat pirmuonys (kriptosporidijos, giardijos) ir virusai - norovirusai, rotavirusai, hepatito A virusas. Šie sukėlėjai į vandenį patenka per nuotekas arba su žmonių ir gyvūnų išmatomis", - pasakojo pašnekovė.
V.Bajoriūnienės teigimu, didžiausia rizika kyla nurijus užteršto vandens. Dažniausiai pasireiškia virškinimo sutrikimai. Tipiniai simptomai: viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Jų stiprumas priklauso nuo sukėlėjo ir žmogaus organizmo būklės.
„Maudantis užterštame vandenyje gali atsirasti ir odos problemų - bėrimų, paraudimų ar infekcijų. Viena dažnesnių būklių - cerkarinis dermatitas, dar vadinamas plaukikų niežuliu.
Didesnę riziką susirgti ar patirti sunkesnę ligos eigą turi maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios bei asmenys su nusilpusia imunine sistema ar lėtinėmis ligomis", - aiškino ji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centras informuoja, kad saugiausia maudytis oficialiose, savivaldybių prižiūrimose maudyklose. Jose reguliariai tikrinama vandens ir smėlio kokybė, įrengta reikalinga infrastruktūra - tualetai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos.
„Atviruose vandens telkiniuose nereikėtų maudytis, jei turite atvirų žaizdų ar įbrėžimų - per juos infekcija gali lengvai patekti į organizmą.
Mažus vaikus būtina stebėti ypač atidžiai - jie dažniau netyčia praryja vandens, o jų oda yra jautresnė. Jei po maudynių atsiranda negalavimų ir jie nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Svarbu ir pačių poilsiautojų atsakomybė. Negalima palikti maisto likučių ar kitų atliekų prie vandens - jos teršia aplinką, skatina bakterijų dauginimąsi ir pritraukia laukinius gyvūnus bei paukščius, kurie gali platinti infekcijas", - teigė V.Bajoriūnienė.
Gausėja melsvabakterių
Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė pasakojo, kad atliekant vandens tyrimus visada stebima mikrobiologija, t.y. žarniniai enterokokai, žarninės lazdelės; taip pat įvertinama ir melsvabakterių grėsmė, jei vandens skaidrumas keičiasi, atliekami chlorofilo A tyrimai. Įvertinus visus parametrus rekomenduojama arba draudžiama maudytis.

„Pats vanduo turi savybę apsivalyti ir jis atsinaujina. Problemos kyla, jei, pavyzdžiui, upėse kyla kokios avarijos ar būna nelegalūs nuotekų išleidimai. Užpraėjusiais metais buvo problema, nes Vilniaus miestas įtraukė naują maudyklą Naujojoje Vilnioje - Vilnelės, ir praktiškai visą sezoną buvo nustatomi mikrobiologinių parametrų viršijimai. Aiškintasi ir išlindo neprisijungusių gyventojų prie nuotekų valymo įrenginių problema Tada buvo 2024 metų vasara. Tai savivaldybių rūpestis, - kalbėjo G.Norkienė. - Vis dėlto dauguma atvejų taršos atsitiktinės."
Pašnekovė akcentavo, kad pernai 92,5 proc. maudyklų atitiko parametrus mikrobiologinius parametrus ir tai neblogas rodiklis. Beje, pastebima, kad didėja melsvabakterių problema dėl klimato kaitos įtakos, melsvabakterių vis gausėja.
Pasak G.Norkienės, kasmet Kauno mariose žydi vanduo, atlikus tyrimus įvertinama, ar bus rekomenduojama, ar draudžiama maudytis tam tikrą laiką Kauno marių tiek I, tiek II paplūdimiuose.
Ar žmogus gali plika akimi įvertinti vandens būklę? „Mikrobiologijos nepamatysite. Vandens skaidrumas ir žydėjimas matomas. Pakitusi vandens spalva, paviršiuje, per visą vandens storymę ar dugne yra melsvabakterių, o jų yra visokių rūšių (net 90!), tiek toksinių, tiek sukeliančių alergiją", - kalbėjo ji.
Higienos instituto duomenimis, 2025 metais 86,7 proc. maudyklų buvo puikios kokybės; 5 proc. - geros; 6,5 proc. - patenkinamos. „Praėję metai buvo pirmi metai, kai turėjome dvi maudyklas prastos kokybės, buvo mikrobiologinė tarša. 8 maudyklų būklė patenkinama, 6 - gera; 104 maudyklos iš 120 yra puikios kokybės, - informavo G.Norkienė. - Nuo 2022 iki 2025 metų puikios kokybės maudyklų truputį sumažėjo (nuo 108 iki 104). Kai kur išaugo patenkinamos ir geros kokybės."