Ukmergės darželis vaikams sukūrė rojų

Čia mokosi ir tvarumo: likusias nuo stalo daržoves mielai neša Kalifornijos sliekams, kurių perdirbtas dirvožemis - puiki trąša augalams.

Darželio direktorė Birutė JUCEVIČIENĖ „Vakaro žinioms" pasakojo, kad viskas įmanoma subūrus darbščią komandą, kuriai svarbiausia vaikų sveikata ir ateitis.

„Maitinimo klausimas visada mums rūpėjo. Tėveliai, atėję pasiimti savo vaikų, visada jų klausdavo, „ką valgei?", „ar viską suvalgei?".

Mums buvo svarbu, kad vaikai iš darželio išeitų sotūs ir kad maistas nebūtų švaistomas. O vaikai, būna, nevalgo to, nevalgo ano... Kad reikėtų maitinti ekologiškai, kadais prasitarė mūsų savivaldybės meras, labai daug padėjo Saulius Daniulis, tuo metu jis ėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos prezidento pareigas.

Jis „užvedė ant kelio" tiek mus, tiek savivaldybę, juk Ukmergės rajone daug ekologinių ūkių! Tai kodėl nepirkti iš ūkininkų daržovių, mėsos, kitų produktų?

Buvo 2018-ieji, bendradarbiavome su Žemės ūkio ministerija, bet tuo laiku niekas nežinojo, kaip viskas turi būti vykdoma, nes Žemės ūkio ministerija dar nebuvo jokių taisyklių parengusi. Bet turėjome didžiulį palaikymą.

Taigi tada mes du darželiai - „Žiogelis" ir „Nykštukas" - pasiryžome. Bandom!

Pirmiausia viskas buvo aptarta su tėveliais, kai kurie jų nesuprato, kas čia bus, manė, vaikai valgys tik kruopas ir daržoves.

Paaiškinome tėvams, kad vaikai kaip valgė, taip ir valgys, tik produktai bus sveiki. Aišku, nebus cukraus, daugiau vandens gers. Bus ekologiška mėsa.

Mūsų vaikai darželyje valgo ekologišką jautieną, vištieną, kalakutieną, kiaulienos nevalgome, nes jos ekologiškos nėra. Buvo sudaryti valgiaraščiai ir pateikti tėvams susipažinti. Jie žinojo, ką jų vaikai valgys", - pasakojo Birutė Jucevičienė.

- Siekėte, kad ekologiški produktai darželyje būtų 100 proc. Kaip pavyko?

- Mūsų darželis jau yra pasiekęs 80 proc. ekologinį maitinimą.

Iš pradžių buvo sudėtinga. Pamatėme, kad kaina labai didelė, nors tėvams buvo pasakyta, kad ekologinis maitinimas neturės įtakos tėvelių mokesčiams.

Nuo 2018 metų tą pusmetį mums padėjo Ukmergės rajono savivaldybė, nes neturėjome jokių taisyklių. O 2019 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino taisykles: jeigu vaikai maitinami 60 proc. ekologiškais produktais, tada gaunama daugiau nei 20 eurų (subsidiją, - aut. past.) už vieną vaiką.

Šiuo metu jau gauname po 26 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Mes išlaviruojame.

Labai sudėtingi buvo viešieji pirkimai. Reikėjo, kad būtų trumpoji grandinė, o aplinkui tiek ekologiškų produktų tikrai nebuvo.

Aišku, mėsa, daržovės tai taip, bet, pavyzdžiui, pieno produktai, bakalėja, duona, kruopos, - vis tiek tam turėjome ieškoti tiekėjų.

Mūsų labai didelis gelbėtojas buvo Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas, jo vadovė Angelė Andrikonienė pasiryžo mums padėti ir pasakė, kad nesiekia pelno, kad tik vaikams būtų gerai. Ir kooperatyvas teikė mums visus produktus. O dabar jau kelinti metai mes perkame daržoves iš vietinių ūkininkų.

Ūkininkai mums atveža užaugintas šviežias daržoves, kai sezonas, o rudens-žiemos sezonu gauname raugintas daržoves.

Ūkininkai, būna, net neišaugina tiek, koks yra poreikis. Pavasarį, būna, pritrūksta, pavyzdžiui, šaldytų uogų. Ūkininkai irgi apsiskaičiuoja rizikas, kad produkciją galėtų realizuoti. Nors kai vyksta pirkimai, mes nurodome, kiek produktų mums reikės.

- Viešieji pirkimai pagal mažiausios kainos principą, kaip čia išlaviravote?

- Pas mus yra 12-ika maisto pirkimo dalių, mes išskaidome atskirai - mėsa, daržovės. Jeigu viską sudėtume, tai viršytume kažin kiek.

Bet dabar viešųjų pirkimų taisyklės yra palengvintos. Mes perkame dalimis ir kiekvienos pirkimo dalies sutarties vertės neviršijame 15 000 Eur be PVM tūkst. eurų metams (18 150 Eur su PVM).

- Koks maistas darželyje po pokyčių?

- Kai sudarėme valgiaraščius stebėjome, ar vaikai valgo. Darėme ir darome degustacijas tėveliams, tai ir jautienos produktai, užtepėlės...

Tėveliai klausė receptūros, nes jų vaikai namie sakydavo, „mama, nepadarai, kaip daržely" (juokiasi). Labai padėjo bendrystė su tėvais.

Darželio komanda, maitinimo organizatorė, labai stengiasi virėjos, stebi, kad liktų kuo mažiau nesuvalgyto maisto, kad vaikai valgytų noriai ir būtų sotūs.

Pritaikėme švediško stalo principą, nes vaikai visai nevalgo salotų. Taigi pateikėme daržovių lėkšteles ant kiekvieno stalo, - tai labai pasiteisino. Vaikai ima tai, ko nori, ką mėgsta. Nesuvalgytų daržovių nelieka daug.

Vaikai, išskyrus pačius mažiausius, valgo valgykloje, nuo 5 metų patys pilasi sriubą. Visada akcentuojame, kad įsipiltų tiek, kiek suvalgys, o jei norės dar, visada galės įsipilti.

Tai irgi pasiteisino. Kaip ir vandens dalytuvai - vaikai patys įsipila vandens, sulčių, tiek, kiek nori išgerti.

Kadais bandėme pateikti ir dviejų rūšių košes, bet vaikai dažnai žiūri, ką draugas į lėkštę dedasi, taigi košės likdavo.

Tada padarėme mažiau košės, bet kad išliktų kaloringumas, pateikėme sumuštinukų su putpelių kiaušiniais. Jei koks vaikas nevalgo košės, tai renkasi kiaušinukus.

Mes labai analizuojame situaciją, kad priimtume tinkamus sprendimus. Valgiaraščius irgi keičiame. Būna, maitinimo organizatorė atvažiuoja iš mokymų, bendradarbiaujame su Lietuvos šefais, taigi diegiame naujoves.

Štai pernai mūsų vaikai jau valgė ekologiškus mėsainius. Yra ekologiškos bandelės be cukraus, mums jas teikia „Du Medu" iš Prienų; dar jautienos kepsniukas, daržovės...Vaikai nustebę.

Žinoma, tų mėsainių labai dažnai nedarome. Ir tik vyresniems vaikams tokie dalykai. Vienas priešmokyklinukas sakė: „Visus metus mokėmės valgyti su šakute ir peiliu, o dabar valgome su rankomis" (juokiasi).

Jau pamiršome pradžios sunkumus ir kitaip jau nebegalime. Dabar vis akcentuojame, kad išliktų tęstinumas, kad vaikai, išėję į mokyklą, irgi gautų ekologišką maitinimą.

Juk yra reikalavimas, kad maistas būtų gaminamas įstaigoje. Bet mokyklose dažniausiai neturima savų virtuvių, yra samdomi maisto tiekėjai.

- Kokius patiekalus vaikai mėgsta?

- Pas mus populiariausia yra malta troškinta jautiena su makaronais. Vaikai vis sako: „Dar norėsime!".

Darželinukai valgo visas sriubas, net rūgštynių. Darėme sriubą iš garbanotųjų lapinių kopūstų, bet vaikai jos nevalgė, taigi tokios sriubos iš meniu atsisakėme iškart.

Reikia bandyti, eksperimentuoti ir pasimatys viskas. Pavyzdžiui, vaikai visai nemėgsta omleto, tai kam jį be reikalo daryti? Ieškome alternatyvų, - mažieji labai valgo apkepus, varškę mėgsta.

Gauna ir žuvies, lašišos. Ekologiškos žuvies, aišku, nėra. Mūsų virėjos visko prigalvoja, ir žiedinių kopūstų įmala į žuvies maltinius, tiesiog su meile atlieka savo darbą. Reikia mylėti savo darbą ir vaikus.

- Kokius pokyčius pastebėjote, kai vaikai maitinasi ekologiškai?

- Pastebime, kad vaikai mažiau serga, bet analizės nėra padarytos. Mes juk pažymų nematome, kai vaikai neateina, mes žinome, jei serga rimtesnėmis ligomis.

Kadais kalbėjomės su Vilniaus universiteto profesoriumi, kad būtų gerai, jei Sveikatos apsaugos ministerija imtųsi padaryti tyrimą. Bet mes išvadas pasidarome įvertinę lankomumą. O jis geras.

Pavyzdžiui, turime 180 vaikų, o šiandien (kalbamuoju momentu, - aut. past.) yra 139.

Tėveliai džiaugiasi, kad vaikus ekologiškas maitinimas moko tvarumo. Turime ekologinį sodą, šiltnamį, vaikai ten patys augina daržoves.

Pavasarį dirvožemis sliekyne būna jau perdirbtas ir jį nešame į šiltnamį. Vaikai raugia agurkus, kopūstus, nes, būdavo, nežinodavo, iš kur jie, sakydavo, iš „Maximos".

Turime tradiciją penktadieniais kepti avižų duoną be miltų, su įvairiais grūdais, jogurtu. Ateina tėveliai, svečiai, visada juos pavaišiname vaikų kepta duona.

Esame apdovanoti Žemės ūkio ministerijos medaliu už sveikos vaikystės puoselėjimą. Beje, Ukmergėje jau visi 7 darželiai maitina ekologiškai! Mes labai džiaugiamės.

Iš visos Lietuvos daug kas atvažiuoja į mūsų darželį, dalijamės gerąja patirtimi.

Ir patys vaikai labai keičiasi, namie savo tėvus „moko", kad reikia gerti vandenį, kad labai sveika. Arbatos pas mus be cukraus. Iš pradžių buvo sudėtinga, o dabar nėra problemų, vaikai atpratę nuo cukraus.

O anksčiau blynus valgydavo su saldinta uogiene, cukrumi, grietine, dabar - tik su jogurtu arba šaldytomis trintomis uogomis, dėl saldumo įdėta banano.

Pas mus visos kruopos, miltai, duona, arbatos ekologiškos. Žinoma, ekologiški miltai yra tamsesni, o vaikai pirmiausia valgo akimis, tik tada ragauja. Būna, pamaišome miltus, pusę tokių, pusę tokių, kad kuo mažiau maisto būtų iššvaistyta.

- Atvažiuoja pas jus politikai?

- Oi, atvažiuoja! Pradžioje labai važiuodavo, šįmet irgi turėjome svečių iš Seimo. Džiaugiasi, ragauja, pavyzdžiui, saulėgrąžų daigus, net nusistebi, kaip čia galima valgyti saulėgrąžų daigus. Tai galima! Daug ką galima.

Rugsėjį turėjome apie 50 užsieniečių, ir iš Skandinavijos šalių, pristatėme jiems savo gerąją patirtį. Jų atsiliepimas buvo, kad „jūsų vaikai yra rojuje", nes jie tris kartus gauna šiltą maistą. Pas juos, sakė, vaikai atsineša maisto dėžutes.

- Juk danai, švedai patys maitina savo žmones ekologiškai, bet gerosios patirties semiasi ir iš mūsų?

- Taip, buvo danų, švedų, latvių, estų. Ragavo mūsų vaikų keptą duoną ir recepto prašė, išvertėme, siuntėme (juokiasi). Dažnai sulaukiame klausimo, ar esame privatus darželis? Atsakome, kad ne, esame valstybinis, tai visi nusistebi.

- Jūsų pavyzdys rodo, kad įmanoma vaikus maitinti ekologiškai, tereikia stiprios komandos, stiprios bendruomenės?

- Žinoma, gali sakyti „aš noriu", bet turi suburti komandą. Ir vaikai valgys tikrai sveikus produktus, išmoks maisto kultūros, išmoks nešvaistyti maisto. Labai džiaugiuosi, kad einame koja kojon su komanda.

Suprantu, darželiai nenori tos administracinės naštos, nes už tai papildomai niekas nemoka. Mes nelaukėme, kol mums kažkas mokėtų ar duotų medalius.