Seimas vos neatvėrė Pandoros skrynios

Net vienas komentaras gali nužudyti?

„Valstybė turi pareigą užtikrinti ne tik žodžio laisvę, bet ir žmogaus orumo, lygybės bei pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.

Šiuo metu atsakomybė už neapykantos kurstymą yra numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje. Tačiau teismų praktika rodo, kad baudžiamoji atsakomybė dažniausiai taikoma tik tais atvejais, kai neapykantos veiksmai įvertinami kaip sistemingi arba keliantys didesnį pavojų, ir teismai reikalauja papildomo kriterijaus - tiesioginio neapykantos ar diskriminacijos skatinimo.

Dėl to pavieniai neapykantos komentarai ar vieši žeminantys pasisakymai dažnai vertinami baudžiamajame procese, procesai trunka ilgai ir pasiekia teismus, tačiau atsakomybės netaikoma", - iš Seimo tribūnos kalbėjo V.Gailius.

Anot jo, net ir vienas neapykantos komentaras gali sukelti realią žalą žmogui.

„Tokie pasisakymai nukreipiami prieš asmens tapatybę, jo tautybę, rasę, religiją, lytį, seksualinę orientaciją ar kitus požymius.

Neapykantos kalba daro stiprų psichologinį poveikį, skatina visuomenės susipriešinimą, o tam tikrais atvejais gali tapti pirmuoju žingsniu į smurtą, savižudybes ar kitus neapykantos nusikaltimus.

Svarbu paminėti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teismas pabrėžė, kad net vienas neapykantą kurstantis komentaras gali būti pakankamas pagrindas valstybės institucijoms imtis veiksmų.

Teismas taip pat kritikavo pernelyg siaurą nacionalinių teismų požiūrį, kai didesnė reikšmė suteikiama komentarų skaičiui, o ne pačiam neapykantos turiniui.

Pagal teismų praktiką, baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra papildomo pavojingumo elemento, konkretaus tiesioginio neapykantos ar diskriminacijos skatinimo", - dėstė V.Gailius.

Jokios žodžio nelaisvės

Politikas tikino, kad šiuo projektu nesiekia riboti žodžio laisvės.

„Siūlomas reguliavimas, mano nuomone, užpildytų esamą teisinę spragą tarp baudžiamosios atsakomybės ir visiško nebaudžiamumo, tam tikrą pilkąją zoną, bei užtikrintų kraštutinės represinės priemonės taikymą tik išskirtiniais atvejais, kai visos kitos priemonės realizuotos.

Tai leistų operatyviau reaguoti į mažesnio pavojingumo, tačiau visuomenei žalingas veikas, ypač skaitmeninėje erdvėje, ir, be jokios abejonės, sustiprintų prevencinį poveikį", - tikino Seimo liberalas.

Baisiau už šaudymą?

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica replikavo, kad žmonių kalba neturėtų būti valstybės bausmių sritimi. Be to, jį stebina kolegos siūlymas skirti net iki 6 tūkst. eurų baudą.

„Kodėl tokios didelės bausmės? Faktiškai maksimalios, kokios gali būti numatytos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Daug didesnės, pavyzdžiui, už baudas dėl neteisėto šaudymo iš ginklo. Ar čia yra jau maksimalus įmanomas administracinis nusižengimas jūsų akyse?" - stebėjosi V.Sinica.

„Ne veltui citavau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kai kuriuos momentus.

Valstybės narės įpareigotos reaguoti į visus neapykantos kurstymo pasireiškimus, ir valstybė reaguoja turėdama vienintelį represinį įrankį - Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį.

Teismai ar ikiteisminio tyrimo institucijos pradeda baudžiamuosius persekiojimus. Jie trunka tikrai nemažai, skiriamos ekspertizės, reiškiami įtarimai. Aš siūlau alternatyvą kraštutinei represinei priemonei - pakankamai griežtą sankciją", - atsakė V.Gailius.

Išskirta viena grupė

Mišrios Seimo narių grupės narys Ignas Vėgėlė pasidomėjo, ar V.Gailius turi kokios nors statistikos apie Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl neapykantos kalbos taikymą.

„Susidaro toks įspūdis, kad prokuratūra dėl amžiaus ir dėl lyties taiko vienaip, dėl seksualinės orientacijos taiko daug jautriau ir daug dažniau baudžiamąją atsakomybę", - akcentavo I.Vėgėlė, bet V.Gailius sakė tokios statistikos nežinantis.

Sukelia nusikaltimus žmogiškumui?

„Vardanlietuvininkas" Tomas Tomilinas piktinosi, esą pastaruoju metu atsirado tendencija neigti neapykantos nusikaltimų svarbą.

„Ir juos ištrinti iš Baudžiamojo kodekso, ką yra pasiūlęs lyg ir ponas V.Sinica. Tikrai yra pavojingų tendencijų.

Mūsų žodžio laisvės modelis Europoje yra kitoks negu Amerikoje. Mes esame įsisąmoninę XX amžiaus skaudžias patirtis, kai buvo baisūs nusikaltimai žmogiškumui, ir dėl to daugumoje Europos šalių atsirado neapykantos nusikaltimų reglamentavimas - tiktai kraštutiniu atveju taikomas Baudžiamasis kodeksas, o ta spraga, kurią bando užpildyti ponas V.Gailius, yra tikrai labai rimta.

Tose situacijose, kai Baudžiamasis kodeksas neturi būti taikomas, tikrai turi atsirasti administracinė atsakomybė", - kalbėjo T.Tomilinas.

„Kai klausimas yra reguliuojamas kaip administracinė atsakomybė, daug paprasčiau, daug plačiau pritaikoma ta atsakomybė, daug daugiau žmonių nubaudžiama ir tada, pavadinkime taip, platesnis tinklas, į kurį patenka žmonės dėl savo, sutinku, kartais nekorektiškų, nejautrių, galbūt ką nors žeidžiančių komentarų.

Tačiau tai nebūtinai yra nusikaltimas arba turėtume diskutuoti, ar tai apskritai yra nusikaltimas.

Šitoje situacijoje tokiomis pataisomis mes plėstume tai, kiek cenzūruojame savo kalbą atskirų visuomenės grupių atžvilgiu, nes, reikia pabrėžti, ne visų - neapykantos kalbos straipsniai saugo tik atskiras jautresnes visuomenės grupes, ir plėsti šitą cenzūros mechanizmą nėra jokio tikslo ir nėra tikslinga.

O konkrečiai šitose pataisose dar yra ir tas momentas, kad siūlomos bausmės yra iš tikrųjų labai griežtos, faktiškai griežčiausios, kokias galima pasiūlyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą", - atkirto V.Sinica.

Už V.Gailiaus iniciatyvą balsavo 46, prieš - 13, susilaikė 38 Seimo nariai. Tačiau alternatyvaus balsavimo metu nuspręsta projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti.

Komentuoja Seimo narys Vytautas SINICA:

„Aš nesiūliau iš Baudžiamojo kodekso, kaip sakė T.Tomilinas, iš viso ištrinti sankcijas už neapykantos kalbą. Siūliau tik „susiaurinti" , nes dabar yra trys dalys, pagal kurias numatytos bausmės už šį nusikaltimą.

Mano siūlymas buvo palikti tik vieną - kuriame kalbama apie tiesioginį kurstymą kažkokiems veiksmams - smurtui ar panašiai.

Kitoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tiesiog jausmų įžeidimą ir ji yra plačiausiai taikoma. Kažką įžeidė komentaras ir jau gali susilaukti baudžiamosios atsakomybės, ypač jei komentaras - apie kokią nors jautrią visuomenės grupę.

O dar viena dalis iš viso yra labai keista, nors, laimei, ji Lietuvoje nėra taikoma, arba bent aš nežinau, kad būtų taikoma. Numatyta baudžiamoji atsakomybė vien už turėjimą medžiagos, kuri galėtų būti traktuojama kaip neapykantą skleidžianti.

Vakarų šalyse yra daug tokios praktikos. Britai, vokiečiai, man atrodo, ir belgai turi iškėlę bylų: paima iš žmonių kompiuterius, telefonus, pasižiūri, ką juose turi, ir tada nubaudžia. Lietuvoje yra toks straipsnis ir siūlau jį naikinti. Nors praktikoje prokurorai jo netaiko", - „Vakaro žinioms" dėstė V.Sinica.

Anot jo, jei Seimas būtų pritaręs V.Gailiaus iniciatyvai, būtų buvusi atkurta Pandoros skrynia.

„Bylose dėl neapykantos kalbos vienam teisėjui ar prokurorui atrodo, kad nusikaltimas yra, kitiems - kad ne. O, pasak V.Gailiaus iniciatyvos, daugumoje bylų nereikėtų nei teisėjų, nei prokurorų, nes jos būtų administracinės.

Jei neapykantos kalba būtų perkelta į Administracinių nusižengimų kodeksą, tai už tai būtų baudžiama kaip už Kelių eismo taisyklių pažeidimą: spręstų policija.

Kokia nors e.policija pasižiūrėtų internete komentarus, įvertintų pagal kokį nors aprašą, kad jie yra nederami, ir išrašytų baudą. O tada tu, jei nori, gali ginčytis ir įrodinėti, kad esi nekaltas. Tai - labai pavojinga, nes smarkiai išplėstų už aštresnę nuomonę pasakiusių nubaustų žmonių ratą.