Virginijus Sinkevičius nemano, kad LSDP keis koalicijos sudėtį: jie pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų

„Koalicija dabar yra, manau, tokiame patogiame statuse, kur yra labai daug triukšmo, kartais reikia sureaguoti į tam tikrus įvykius, pavyzdžiui, droną, bet realiai tai visiems ta situacija yra patogi. Ji patogi, pirmiausia, dėl to, kad ji garantuoja stabilumą, kalbant apie pozicijas“, – interviu Eltai teigė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, praėjusią savaitę „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje vykusios kratos bei koalicijos partnerių reakcija į jas įrodė, kad valdančioji dauguma – kaip niekad tvirta. 

„Man atrodo, kad liko status quo ir tai rodo, kad koalicija yra kaip niekad tvirta. Ar kratos, ar įvairūs pasisakymai ministrų, partijos pirmininkų atžvilgiu, partijos atžvilgiu – socialdemokratų tai nė kiek nejaudina. Jiems yra patogu būti tame kampe, į kurį juos įspaudė Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ ir jie yra pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų iki šios koalicijos pabaigos“, – dėstė politikas.

Vis tik, laikinasis Demokratų sąjungas „Vardan Lietuvos“ pirmininkas svarstė, kad iki 2028 m. vyksiančių Seimo rinkimų „aušriečiai“ patys pasitrauks iš koalicijos. 

„Negaliu sakyti, kad ši koalicija tikrai dirbs iki pat rinkimų, nes kažkuriuo metu ir „Nemuno aušrai“ reikės parodyti, kad tie pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, yra, pirmiausia, socialdemokratų kaltė. Manau, kad tas didysis sprogimas kažkuriuo metu įvyks, bet turbūt dar reikės palaukti arčiau Seimo rinkimų. Spėju, kad būti koalicijoje yra ir „Nemuno aušros“ tikslas, kalbant apie savivaldos rinkimus“, – tikino V. Sinkevičius.

„Dabar visiems yra patogu. Manau, kad tą mato ir socialdemokratai, bet kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičiavimą, kodėl geriau nieko neliesti ir bandyti buksuoti ar skęsti drauge su „Nemuno aušra“, – akcentavo jis. 

Tuo metu viešojoje erdvėje pasigirstant svarstymams, kad demokratai laikomi realiausia alternatyva šiuo metu koalicijoje esančiai „Nemuno aušrai“, politikas tikina, kad didelė dalis partijos narių prieštarautų darbui valdančiojoje daugumoje. 

„Mūsų gretose yra labai daug žmonių, kurie yra prieš ėjimą į koaliciją. Labai daug. Daug daugiau nei aš, tiesą sakant, galvojau. Ir, manau, kad jų gretos auga. (...) Nežinau tiksliai, mes nedarėme tokios apklausos, bet faktas, kad yra labai daug „prieš“, matančių, kad koalicija jau turi per daug neigiamo krūvio, kad ir Ingai Ruginienei nesiseka ir kad, galimai, tai būtų labai sudėtinga mums patiems“, – sakė V. Sinkevičius. 

– Pone Sinkevičiau, sekmadienį Utenos rajone rastas nukritęs dronas, turėjęs sprogstamųjų medžiagų. Vis tik, tai jau ne pirmas kartas, kai droną aptinka ar apie jį praneša gyventojai. Kas šiuo klausimu turėtų būti daroma ir ar šiai sričiai skiriama pakankamai dėmesio?

– Akivaizdu, kad mūsų silpnoji vieta yra tai – jei ir yra stebėsena ties siena, lyg ir pamatome kažkokį droną, tačiau kur jis nukeliauja vėliau – nežinome. Ir tai yra didelė mūsų silpnybė. Prioritetinės investicijos gynyboje turi būti orientuotos būtent į tai.

Aš tikrai neskubėčiau, mačiau, kad yra politikų, kurie skuba atleisti ministrą – tai būtų didžiausia klaida. (…) Aišku, aš norėčiau iš ministro išgirsti labai aiškų planą, kalbant laike, ką galima maksimaliai padaryti trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu, gerai, ilguoju laikotarpiu.

Tačiau su kuo tai yra susiję, priežastys: ar tai yra pirkimai, ar tai yra kažkokios technologinės galimybės. Išgirsti labai aiškų planą, ką mes vis dėlto darysime, bet jokiu būdu neskubėti su pareiškimais, kad čia atleisti ministrą ar Vyriausybę.

Nes tuomet jau Rusija pajaus, kad tai yra mūsų silpnumas. Manau, kad Latvijoje buvo padaryta didžiulė klaida, kai po tokio incidento buvo atleistas ministras.

Nes tai yra precedentas, kur trečiųjų šalių žvalgybos mato: norėdamos atleisti ministrą ar sukelti Vyriausybės krizę, jos gali labai nesunkiai padaryti tokią provokaciją. Nebūtinai tas dronas bus su sprogmenimis, bet jeigu tokia provokacija sąlygoja Vyriausybės griūtį – gali turėti ją vos ne kas pusmetį. 

(…)

Mes turime faktą, kad mūsų kaimynystėje vyksta karas, ir kol jis nesibaigs, tol kažkokio tokio saugumo nebus ir įvairūs incidentai gali nutikti. Aš manau, kam mes neturime pasiduoti – tai Rusijos propagandai, kuri ir nori parodyti, kad mes esame silpni, kad mes neturime plano, kad mes negebame reaguoti, kad mūsų reakcija yra chaotiška.

Mes iš tiesų tą matome. Aš tą matau ir mūsų valdančiojoje daugumoje, kur kiek valdančiosios daugumos partijų, tiek ir nuomonių yra apie šį incidentą. Valstiečiai žalieji apskritai rašo kažkokius atvirus laiškus ir iššokę ten Dainiaus Gaižausko asmenyje į kažkokią politologų-apžvalgininkų rolę vietoje to, kad siūlytų realius sprendimus.

Jie juk yra valdančiojoje daugumoje. Šiandien dienai mūsų didžiausia problema yra, kad valdančioji dauguma yra pamiršusi, kad ji yra valdančioji dauguma ir kad ji turi teikti sprendimus, jie tokie tapę labiau reaguotojais į įvykius vietoje to, kad būtų formuojantys darbotvarkę.

– Prie valdančiosios daugumos grįšime. Pereikime prie kitų temų. Neseniai pasirodė reitingai, kurie atskleidė, kad 6 procentiniais punktais nukrito palaikymas demokratams ir pagal dabartines tendencijas partija neperžengtų 5 procentų kartelės Seimo rinkimuose. Jūsų negąsdina tokie skaičiai?

– Žinote, pajuokaujant, tai aš pasakysiu, kad aš būčiau nustebęs, jeigu jie būtų pakilę. Tas reitingas, aišku, atspindi realią situaciją, kad pasitikėjimas mumis yra susvyravęs. Tas įvykis, kuris liečia buvusį partijos lyderį, tikrai nemalonus nei mums, nei bendruomenei, nei, galų gale, žmonėms, kurie už mus balsavo.

Aš puikiai tą suprantu ir mes turime dar porą metų iki rinkimų, per kuriuos turėsime įdėti maksimalias pastangas, kad tą pasitikėjimą atstatytume. Bet aš manau, kad Lietuvos politinei sistemai reikia demokratų.

Kaip niekada reikalinga profesionali politika, orientuota į sprendimus, orientuota į žmonių problemų matymą ir gebėjimą tas problemas spręsti objektyviai, greitai, be triukšmo ir populizmo. Aš manau, kad demokratai tikrai turi, ką pasiūlyti.

Visi tie žmonės, kurie formavo Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, jie ir toliau yra bendruomenės nariai. Manau, kad mes tas stiprybes turėsime, aišku, po partijos pirmininko rinkimų liepą, dar labiau išryškinti, dar atviriau kalbėtis su žmonėmis, ir matysime.

Galutinį žodį tars, vis dėlto, rinkėjai rinkimų naktį ir tuomet jau galima bus galutinai pasakyti. Aš suprantu, kad kai kurie mūsų oponentai šauna šampaną ir švenčia čia lyg mūsų laidotuves.

Tačiau aš kai pažiūriu į kitas politines partijas, tai jie irgi turėtų sunerimti, nes jie turi labai mažai, ką pasiūlyti Lietuvos rinkėjui. Tai šiuo atveju mes turime laiko ir turėsime labai sunkiai dirbti, kad tą pasitikėjimą atstatytume.

– Ar manote, kad išvis kažkada pavyks nusikratyti „Skvernelio partijos“ etiketės?

– Iš vienos pusės, Saulius Skvernelis yra partijos istorijos dalis ir aš tikrai nenorėčiau dirbtinai kažkaip to trinti. 

– Tačiau nuo jūsų partijos būstinės langų jo atvaizdas buvo ganėtinai greitai nuklijuotas.

– Tai daugiau susiję su tuo, kad jis nebėra jau nei partijos narys, nei, galų gale, prisideda prie tos pačios būstinės nuomos. Čia tokie labai paprasti buitiniai dalykai. Bet šiuo atveju manau, kad turime labai daug  visuomenei atpažįstamų veidų.

Tas pats Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, kur, aš sakyčiau, praktiškai, stipriausi žmonės tarp Lietuvos politikų, kalbant apie socialinę, ekonominę politiką. Galų gale, Jekaterina Rojaka, Tomas Tomilinas ir taip toliau. Mes turime įspūdingų augančių žvaigždžių, kaip mūsų Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, kuri yra išrinkta Telšių vienmandatėje, Domas Griškevičius.

Mes tikrai turime labai stiprią politikų bazę tiek Seime, tiek regionuose. Ir nepamirškime, kad turime ir labai patyrusių politikų, kaip Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Agnė Širinskienė, Zigmas Balčytis, kur ta patirtis irgi labai daug duoda savo pozityvo. Mums, manau, reikia save labai aiškiai susipozicionuoti.

Rinkėjas, ypač tas, kuris norės matyti programą, norės matyti tikrumą. Jam tikrai demokratai bus ta partija, kurią jis galės rinktis ir pasitikėti, nes savo rinkiminius pažadus įgyvendiname. Ir aš manau, kad tai yra labai svarbi žinutė rinkėjui. Mes niekuomet nesiūlėme kažkokio ultrapopulizmo, į kurį po to gėda žiūrėti po rinkimų nakties.

Mūsų programa ir mūsų daromi darbai yra nuoseklūs. Ir netgi dabar, būnant opozicijoje, mes ir toliau nuosekliai teiksime ir būsime vieni aktyviausių. Aš matau jau pagal dabartinę opozicijos darbotvarkę, kur demokratai yra absoliučiai aktyviausia politinė jėga.

– Ponui Skverneliui atsitraukus nuo partijos, viešojoje erdvėje buvo svarstoma, ar jis demokratų „nevairuos nuo galinės sėdynės“. Kaip yra iš tiesų?

– Saulius Skvernelis yra visiškai atsitraukęs, jis nedalyvauja jokiuose formatuose. Apskritai, sakyčiau, yra atsitraukęs nuo politikos šiuo metu.

– Liepą bus šaukiamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ visuotinis suvažiavimas. Ketinate kandidatuoti į nuolatinio partijos pirmininko postą?

– Viskas priklausys nuo skyrių. Dabar skyriai turi laiko iškelti kandidatus į partijos pirmininkus ir aš matysiu, koks tas palaikymas yra. Aš tą sakiau ir skyriams, ir kai su jais susitinku, kad aš nenoriu dirbtinai jūsų versti kelti vieną ar kitą kandidatūrą. Aš noriu, kad jūs patys labai gerai pagalvotumėte.

Tai iš tiesų yra toks laikas, labai atsakingas laikas, galima pasakyti perkrovimo laikas, kur reikia nuspręsti, kokia lyderystė būtų tinkamiausia. Mes turime labai daug stiprių žmonių, net neabejoju, kad daugelis jų turi ambicijų, bet skyriams ir bendruomenei reikia nuspręsti, kokia lyderystė, jie mato, būtų tinkamiausia vesti partiją į priekį ateinančius ketverius metus.

Tai nėra trumpas laikas. Mes kalbame apie visą rinkiminį ciklą. Dėl to ir aš priimsiu sprendimą matydamas rezultatus iš skyrių. Turime 54 skyrius, tai, aš manau, kad turėsime tikrai įdomių nuomonių.

– Dabar jaučiate palaikymą iš skyrių?

– Dabar esu paskirtas laikinuoju pirmininku ir tai buvo, vis dėlto, ne mano vienasmenis sprendimas, o partijos valdybos sprendimas – valdyboje yra atstovaujami dauguma partijos skyrių. Tas sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, nei vienas valdybos narys nepasisakė prieš.

Tai nėra paprastas laikas, kaip sakiau, tiek viduje, tiek išorėje. Tačiau mano koncentracija yra pagrinde būtent į partijos vidų. Rasti stabilumą, parodyti žmonėms, kad pirmiausia mes kuriame ne tiek politinę partiją, bet pirmiausia bendruomenę, kur žmonės susirenka galbūt dėl įvairiausių tikslų.

Nebūtinai visi ten siekia to politinio olimpo, bet jie gebėtų įveiklinti save, jaustųsi bendruomenės dalimi. Aš manau, kad tai yra tokie svarbiausi principai, dabar akcentuoti kalbant apie partijos vidų, o išorė – kaip sakiau, mes, aišku, koncentruosimės jau apie naują pirmininką po rinkimų partijoje.

– Iki suvažiavimo ketinate apvažiuoti visus skyrius?

– Dalį apvažiuosiu. Dalies nepavyks apvažiuoti dėl to, kad man reikės išsioperuoti tą nelemtą kelį ir tada aš tris savaites negalėsiu daug judėti, teks kažkiek limituotai judėti su ramentais. Tai aišku, dėl to nukenčia mano galimybės susitikti su skyriais, bet taip jau išėjo, kad viskas sukrito vienas metu, deja.

– Kiek sunku yra vadovauti partijai iš Briuselio?

– Manau, kad tai nebūtų taip sunku, jei ne ši situacija. Sunkiau yra dabar, todėl, kad dabar aš jaučiu, kad esu labai reikalingas, kad mano dėmesys reikalingas tiek Vilniuje, tiek regionuose ir tai yra susiję su šia situacija. Ar tai yra visiškai neįmanoma? Vilijos Blinkevičiūtės pavyzdys ir jos laimėti Seimo rinkimai, antra vieta Europos Parlamento rinkimuose rodo, kad tai yra pilnai įmanoma.

– Jei paaiškėtų, kad atsiranda antras kandidatas, jus tai gąsdintų?

– Ne, visiškai ramiai žiūriu. Ar antras, ar trečias, gal net keturi bus.

– Tokiu atveju kandidatuotumėte, ar užleistumėte vietą kitiems?

– Viskas priklausys nuo to, kiek skyrių matys mane pirmininku. Jeigu mane pirmininku mato 2 skyriai iš 54, akivaizdu, kad matyčiau, kad skyrių palaikymo nėra. Jeigu aš matysiu, kad mano kandidatūrą remia 30 skyrių, tai jau čia visai kita kalba ir reiškia yra tas pasitikėjimas manimi. Aš noriu pamatyti skyrių nuomonę.

Kiek kandidatų jie iškels, po to jau kiekvieno kandidato bus reikalas atsakyti. Mes turime tokią sistemą, kur Seimo nariai kuruoja tam tikrus regionus, tam tikrus skyrius. Aš net neabejoju, kad tie kuratoriai bus iškelti tam tikrų skyrių, nes jie atlieka puikų darbą, turi geriausią ryšį su skyriais.

Pavyzdžiui, Vilniaus regionas ir Linas Kukuraitis – jie turi puikų ryšį. Linas yra labai puikus ir gilus lyderis. Tai aš net neabejoju, kad, pavyzdžiui, jis yra iškeltas. Lukas Savickas yra padaręs labai didelį įdirbį mūsų skyriuose, vadovavęs kampanijai.

Aš net neabejoju, kad bus skyrių, keliančių ir jo kandidatūrą. Aš tikrai nedramatizuoju to, o kas liečia mane, tai viskas priklausys nuo tų nuomonių skyriuose.

– Neseniai demokratai buvo surengę tam tikrą naujų narių šventę. Vis tik, Teisingumo ministerijos kovo mėnesio duomenys rodo, kad per pusmetį partiją paliko 43 atstovai. Kiek dėmesio reikėtų skirti dabartiniams nariams, o kiek naujų pritraukimui?

–  Abu lygiagrečiai svarbu. Tai kiekvienas, kas nori prisijungti – aš kviečiu tą padaryti, dabar yra geriausias metas. Nes visuomet labai lengva priimti sprendimą, kai matai aukštus reitingus ir tą galimybę dalyvauti vykdomojoje valdžioje.

Bet dabar yra tas, iš vienos pusės, sunkiausias, bet kartu įdomiausias – kūrybos procesas, kur iš tiesų reikia save surinkti. Reikia save drąsiai, nebijant pozicionuoti ir įdėti labai daug darbo, atstatant reitingus. Ir ta komanda, tas branduolys, kuris tą sugebės padaryti, ir bus tie pagrindiniai žmonės.

Per pusmetį 43 nariai išėję, man atrodo, tai yra absoliučiai normali statistika. Tai nėra kažkoks išbyrėjimas. (…) O kiek atėjo? Turbūt atėjo panašus skaičius, tas balansas ir susideda. Aš tikrai nesureikšminu. Tikiu, kad tas nusivylimas buvo, ir daugelis negali slėpti, kad ta situacija nėra paprasta ir lengva. Bet dabar yra geriausias metas prisijungti.

– Kaip tuomet sieksite išlaikyti dabartinius narius, kurių, veikiausiai, nemaža dalis patyrė nusivylimą partija ir buvusiu jos lyderiu?

– Jūs jau taip kategoriškai sakote, kad nemaža dalis. Aš sakyčiau, kad atvirkščiai – mažesnė dalis. Kai važiuoju į regionus, aš matau, kaip tik neseniai buvau Šilutėje, mūsų didžiausiame skyriuje – fantastika. Meras, skyriaus valdyba, nuotaika puiki, žmonės susikoncentravę į darbus savivaldoje.

Jiems pirmas tikslas yra, kaip įgyvendinti programą, kurią žadėjo. Lygiai taip pat buvau, pavyzdžiui, Alytaus rajone, kur merė su komanda atlieka fantastišką darbą, virš 90 proc. programos jau yra įgyvendinta. Tai tas toks nusivylimas labiau yra matomas žiniasklaidoje ir gal Vilniuje. 

Kalbant apie regionus, tai jie daug labiau yra susikoncentravę į darbą. Bet tai nekeičia fakto, kad yra labai svarbu pačiai partijai rasti tą veikiantį algoritmą, ir aš pradėjau vidinius procesus. Tiek dėl partijos identiteto, tiek dėl narių įgalinimo, koks būtų geriausias formatas, kur žmogus tarp to „aš noriu veikti“ ir iš tiesų veikiu tiek, kiek galiu, tiek, kiek noriu.

Dalyvaudamas partijos veikloje tu negauni už tai jokio atlyginimo, tai yra toks savanoriškas (principas – ELTA). Ir kartais tai reikalauja ir šeštadienį atvykti į Vilnių, į Kauną. Mums tai yra labai svarbu. 

Mes turime porą idėjų, kalbant apie turinio formavimo grupes, kad dar labiau įtrauktume žmones. Labai svarbu investuoti į žmones. Aš tą akcentavau, ir mūsų „Demokratai auga“ renginys buvo būtent sukoncentruotas į tai, kad žmonės gautų papildomus mokymus, tiek apie komunikaciją, tiek apie politologiją, tiek apie krizes.

Tai, manau, turime mes tų veiklų pakankamai suplanavę, o artėjant rinkiminiam laikotarpiui, aišku, prasideda jau toks labai rimtas darbymetis.

Apskritai, kalbant apie savivaldos rinkimus, mes kalbame apie 60 skirtingų rinkimų savivaldybėse, ten jau netgi labai aiškiai pasirodo, kur ir kuris skyrius, kur mes turime tikrus regioninius lyderius, kuris skyrius yra labiau įgalinta, o kur tos lyderystės trūksta ir gal reikia didesnės paramos iš partijos patyrusių narių.

– Kitas nuolat karštas klausimas yra valdančioji koalicija. Socialdemokratai sprendimą žada priimti birželį. Kaip manote, koks jis bus?

– Manau, kad koalicija nesikeis.

– Kodėl taip manote?

– Koalicija dabar yra, manau, tokiame patogiame statuse, kur yra labai daug triukšmo, kartais reikia sureaguoti į tam tikrus įvykius, pavyzdžiui, droną, bet realiai tai visiems ta situacija yra patogi. Ji patogi, pirmiausia, dėl to, kad ji garantuoja stabilumą, kalbant apie pozicijas.

– Jūsų partija anksčiau buvo minėjusi, kad reikia sulaukti konkretumo iš socialdemokratų. Po kratų „Nemuno aušros“ lyderio kabinete ir namuose jo atsirado daugiau?

– Man atrodo, kad liko status quo, ir tai rodo, kad koalicija yra kaip niekad tvirta. Ar kratos, ar įvairūs pasisakymai ministrų, partijos pirmininkų atžvilgiu, partijos atžvilgiu – socialdemokratų tai nė kiek nejaudina.

Jiems yra patogu būti tame kampe, į kurį juos įspaudė Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“, ir jie yra pasiryžę sugerti tiek smūgių, kiek „Nemuno aušra“ besmūgiuotų iki šios koalicijos pabaigos.

Negaliu sakyti, kad ši koalicija tikrai dirbs iki pat rinkimų, nes kažkuriuo metu ir „Nemuno aušrai“ reikės parodyti, kad tie pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, yra, pirmiausia, socialdemokratų kaltė.

Manau, kad tas didysis sprogimas kažkuriuo metu įvyks, bet turbūt dar reikės palaukti arčiau Seimo rinkimų. Spėju, kad būti koalicijoje yra ir „Nemuno aušros“ tikslas, kalbant apie savivaldos rinkimus.

– Manote, kad „Nemuno aušra“ iš koalicijos pasitrauks pati?

– Manau, kad taip, bet artėjant Seimo rinkimams. Dabar visiems yra patogu. Manau, kad tą mato ir socialdemokratai, bet kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičiavimą, kodėl geriau nieko neliesti ir bandyti buksuoti ar skęsti drauge su „Nemuno aušra“. 

– Mindaugas Sinkevičius yra įvardijęs, kad su jumis vyksta minimalūs pokalbiai. Jei partija būtų kviečiama į koaliciją – ko prašytumėte? 

– Labai anksti kalbėti. Mes šiuo momentu tikrai nesame sulaukę jokių konkrečių pasiūlymų ir kalbėti apie kažkokius prašymus yra labai ankstyva, nes iki to turi įvykti labai daug dalykų. Pirma, turėtų būti kažkoks oficialus kvietimas socialdemokratų.

Antra, mes turėtume patys surinkti partijos skyrių pirmininkus ir su jais aptarti ir priimti bendrą partinį sprendimą, nes mūsų gretose yra labai daug žmonių, kurie yra prieš ėjimą į koaliciją. Labai daug. Daug daugiau nei aš, tiesą sakant, galvojau. Ir, manau, kad jų gretos auga.  

– Daugiau nei norinčių eiti į koaliciją?

– Nežinau tiksliai, mes nedarėme tokios apklausos, bet faktas, kad yra labai daug „prieš“, matančių, kad koalicija jau turi per daug neigiamo krūvio, kad ir Ingai Ruginienei nesiseka ir kad, galimai, tai būtų labai sudėtinga mums patiems.

Aš pirmiausia turėčiau atsiklausti ir pasikalbėti su skyriais, koks būtų jų matymas, nes, kaip sakiau, kiekvieną dieną mes artėjame link savivaldos rinkimų ir tai bus didelis išbandymas kiekvienam iš mūsų skyrių. 

– Kai po rinkimų jūs dar dirbote koalicijoje ir vėliau, kai buvo svarstoma dėl naujos koalicijos sudėties, kaip nepatogus partneris socialdemokratų gretose būdavo įvardijamas Saulius Skvernelis, ne patys demokratai. Jūs būtumėte patogesnis?

–  Man labai sunku suprasti, kas ten buvo taip jau nepatogu su Sauliumi Skverneliu. Nežinau, kaip socialdemokratai įsivaizduoja, kad Seimo pirmininkas nekomentuotų įvykių, kurie liečia koaliciją.

Juk kiekvieną dieną Seime, prie senelės, tu sulauki klausimų, tai būtų buvę keista matyti, kad Seimo pirmininkas bėgioja po Seimą ir naudojasi gal kokiais galiniais įėjimais, vengdamas žurnalistų. Kad buvo iššūkių – tai akivaizdu, ar tų iššūkių ir toliau būtų? Taip.

Aš manau, kad bet kokia galima sėkmė ar nesėkmė koalicijos būtų, pirmiausia, susijusi su suvokimu, įsivaizdavimu, ką vis dėlto ta koalicija galėtų nuveikti, ką galėtų pasiekti, labai konkrečiai ištransliuojant tą ir gyventojams.

Tikėtis, kad staiga keisis, demokratai bus vietoje „Nemuno aušros“ ir opozicija džiaugsis ir nebekritikuos, kai reikia ar nereikia – tai ne. Toliau ta kritika bus ir artėjant rinkimams ji stiprės, nes mes matome, kad opozicijoje irgi yra didelė lyderystės krizė. 

Kitas dalykas, ar rinkėjai bus mažiau reiklūs? Tai jie bus vienodai reiklūs ir jie prašys spręsti problemas, norės greito reagavimo. Man labai sunku pasakyti kažką konkrečiau, kai aš, tiesą sakant, nežinau, koks yra tas įsivaizdavimas pačių socialdemokratų.

Mes matome, kad pastaruosius metus, kai pasikeitė koalicija, kažkokios aiškios vizijos ir tikslo ji neturi. Lyg ir kažkur eina, visur eina, bet, tiesą sakant, yra įklimpusi vietoje. Ir tuomet mes matome tokius keistus individualius siūlymus, kurie dar labiau destabilizuoja situaciją.

– Nemažai kritikos, ypač pastaruoju metu, sulaukia premjerė Inga Ruginienė, girdime pasisakymų, kad jai stinga kompetencijų. Ar ji turėtų būti pakeista? 

– Aš pasakysiu labai nuoširdžiai. Mano nuomone, turbūt geriausias sprendimas šiuo atveju būtų Mindaugui Sinkevičiui imtis lyderystės. Jis gavo labai tvirtą mandatą iš partijos. Jei jie iš tiesų nori pokyčio, reformos ir galimybės, kad reitingai atsigautų – manau, kad M. Sinkevičius turėtų prisiimti tą lyderystę.

Žinoma, tai yra jų sprendimai. Jie yra dauguma ir mano siūlymą jie gali priimti kaip politinio oponento klastą. Tačiau aš tą sakau labai nuoširdžiai, nes jis yra, pirmiausia, politikas ir manau, kad visai kitaip mato situaciją, mato realią situaciją daug geriau.

Tačiau tai yra socialdemokratų sprendimas. Jie yra didžiausi, jų pasirinkimas buvo Inga Ruginienė ir jie, žinoma, gali prie jo likti. Tačiau matome, kad pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu, socialdemokratais, kas mėnesį mažėja.

– Turite vilčių, kad M. Sinkevičius tą lyderystę prisiims?

– Čia jau reikia klausti Mindaugo Sinkevičiaus. Kiek žinau, jis dabar atostogauja. Gal paatostogavęs priims vienokį ar kitokį sprendimą. Jam linkiu gerų atostogų ir turėti laiko pagalvoti, kas yra socialdemokratai, ar jie vis dar yra proeuropinė, stipri, centro politinė jėga, ar jie yra „Nemuno aušros“ palydovas dabartinėje koalicijoje.