Dėl branduolinio ginklo teks keisti Konstituciją

Tiesa, skiriasi pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija - politiniu Seimo sprendimu ar referendumu.

Opozicinės konservatorių frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad projektą inicijuoja parlamento pirmininkas Juozas Olekas, vakar pradėti rinkti tam reikalingi parašai.

Tiesa, kaip sakė jis, esminis klausimas yra, ar parlamente atsiras reikiamas 94 balsų skaičius iniciatyvai palaikyti.

„Mes jau skaičiavome ne tik šiandien, skaičiavome jau porą mėnesių, konsultacijos vyko jau kurį laiką. Tai arti to skaičiaus esame, turime virš šimto. Bet, žinote, politinėje padangėje visą laiką transformacijos vyksta", - žurnalistams komentavo L.Kasčiūnas.

„Atrodo, kad tuos skaičius turime. Mūsų frakcija tikrai palaikys. Labai svarbu susiburti tą dieną, kad niekas nebūtų išvažiavę ir priimti tą sprendimą", - pridūrė jis.

Pasak konservatoriaus, branduolinis atgrasymas yra efektyviausias būdas prieš priešiškas jėgas. Jis pažymėjo ir tai, kad Lietuva yra vienintelė regione iš konteksto iškritusi valstybė, taikanti ribojimus branduoliniam ginklui.

„Aš nekalbu apie dislokavimą ginklo. Reikia atskirti tą dalyką. Ne apie nuolatinį dislokavimą kalbame, o apie, pavyzdžiui, skridimą per mūsų erdvę, įplaukimą į mūsų teritorinius vandenis tam, kad atgrasytų mūsų priešininką.

Tai tą apribojimą reikia nuimti tiesiog ir turėti tokį pat reguliavimą, kaip latviai, estai, lenkai, o dabar ir suomiai pasidarė. Visi susitvarkė šitą reikalą", - teigė konservatorius.

Seimo „Nemuno Aušros" frakcijos atstovas Aidas Gedvilas komentavo, kad visos politinės jėgos sutaria, jog klausimas pribrendo ir jį reikia spręsti.

„Mūsų frakcijos nuomonė yra, kad vis tik Konstitucija nėra politikų. Konstitucija yra Lietuvos žmonių. Manau, kad demokratiškiausias ir teisingiausias kelias būtų atsiklausti mūsų piliečių referendumo būdu", - kalbėjo „aušrietis".

Politikas pridūrė, kad dar būtų galima diskutuoti, kokį tiksliai referendumo būdą reikėtų rinktis.

Seimo Liberalų frakcijos seniūnės pavaduotoja Edita Rudelienė teigė, kad jos atstovaujama politinė jėga palaikys branduolinio atgrasymo iniciatyvą.

„Būtent Konstitucijos 137-ojo straipsnio keitimas, manome, yra reikalingas. Bet ne keitimas, o išbraukimas šiuo atveju. Palaikytume.

Šis konstitucinis straipsnis nėra įtrauktas į straipsnius, kurie turėtų būti sprendžiami referendumo būdu. Manome, kad šiuo atveju reikalingi greiti sprendimai ir pasisakome, kad tai būtų Seimo sprendimas", - sakė ji.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius tvirtino, kad diskusija yra dėl formuluotės ir kieno prerogatyva procesas vyktų.

„Vardanlietuvininkų" frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas teigė, jog dabartinė geopolitinė realybė ir peržiūrimi NATO gynybos planai reikalauja peržiūrėti ir minėtą Konstitucijos straipsnį dėl masinio naikinimo ginklų.

„Kai tik bus įkeltas registruoti dokumentas, tikimės, kad pasirašys pirmiausia seniūnas ir po to jungsis frakcijos nariai", - kalbėjo L.Savickas.

Pasak politiko, nors buvo diskutuotos visos alternatyvos dėl 137-ojo Konstitucijos straipsnio, dominuoja nuomonė, kad mažiausiai klausimų keltų variantas iš viso atsisakyti šio straipsnio.

Su parlamentinių frakcijų atstovais vakar susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad praktiškai visi susitikimo dalyviai sutarė, jog reikia inicijuoti Konstitucijos straipsnio, draudžiančio Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą, išbraukimą. Prezidentas lyderystės neprisiėmė, pareiškė, kad šiuo klausimu lyderystės turi imtis Seimas.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad siūlymą išbraukti Konstitucijos pataisą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.

„Vakaro žinios" primena, kad, JAV svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.

„Financial Times", remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse - ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.

Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos.

Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.

Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas palaiko bręstančią iniciatyvą keisti Konstituciją, numatant galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Anot jo, šiuo metu galiojantis masinių ginklų draudimas neleidžia Lietuvai užtikrinti NATO suteikiamų gynybinių pajėgumų.

„Niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą Lietuvoje taikos metu, jokio branduolinio ginklo dislokavimo taikos metu Lietuvoje nebus. Tačiau mes esame NATO gynybinio Aljanso dalis, NATO turi branduolinius pajėgumus tiek atgrasymui, tiek gynybai", - „Žinių radijui" sakė R.Kaunas.

„Lietuva liko vienintelė praktiškai valstybė Rytų Europoje, kuri draudžia branduolinį ginklą, jo naudojimą atgrasymui krizės arba karo metu. Tai nesuteikia mums kaip šaliai, kaip NATO Aljansui galimybės panaudoti pilnus Aljanso teikiamus gynybinius pajėgumus", - akcentavo jis.