Griežtinamos migracijos sąlygos

Pasak iniciatyvą pristačiusio laikinojo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, įstatymų projektais siekiama sukurti efektyvią migracijos valdymo ir prieglobsčio sistemą, pasirengti tinkamai reaguoti į galimą migracijos srautų didėjimą.

Siekiant užtikrinti išorės sienų saugumą, visi užsieniečiai, neatitinkantys atvykimo į ES sąlygų, būtų registruojami, būtų atliekami jų tapatybės ir sveikatos patikrinimai, taip pat vertinama ar atvykstantieji nekelia grėsmės saugumui.

„Tikrinimo metu vyktų identifikavimas, saugumo patikrinimas, sveikatos patikra ir pažeidžiamumo vertinimas. Tikrinimai turėtų būti atlikti per septynias darbo dienas, jeigu užsienietis yra aptinkamas prie išorės sienos, arba per tris darbo dienas, kai užsienietis nustatomas Lietuvos Respublikos teritorijoje", - teigė V.Kondratovičius.

Tarptautinės apsaugos prašytojams, kurie klaidintų valdžios institucijas, keltų pavojų saugumui, būtų taikoma privaloma pasienio procedūra. Tarptautinės apsaugos reikalavimų neatitinkantys asmenys būtų grąžinami. Taip pat būtų sukuriamas tikrinimo ir pasienio procedūros stebėsenos mechanizmas.

Įstatymų pakeitimais siekiama numatyti solidarumo mechanizmo įgyvendinimo tvarką: sprendimus dėl perkeliamų asmenų ir jų skaičiaus priimtų Vyriausybė, o sprendimus dėl kiekvieno konkretaus perkeliamo užsieniečio - Migracijos departamentas.

Krizinių situacijų metu atsirastų galimybė ilginti procedūrų terminus, nukrypti nuo pasienio procedūros taikymo, taip pat krizinėje situacijoje esančios valstybės būtų atleidžiamos nuo pareigos atsiimti iš kitų ES valstybių narių prašytojus, už kuriuos jos yra atsakingos.

V.Kondratovičiaus teigimu, siekiant įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą, iš ES sienų valdymo ir vizų finansinės paramos ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo numatyta skirti beveik 74 mln. eurų, 10 proc. bendru finansavimu prisidės Lietuva biudžeto lėšomis.

Po pateikimo už šiuos pakeitimus balsavo 65 Seimo nariai, prieš - 6, susilaikė 8 parlamentarai.

Naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama suvienodinti prieglobsčio prašytojų procedūras, migracijos ir grąžinimo taisykles bei sienų kontrolę, buvo priimtas 2024 m. gegužės 14 d.

Viena iš esminių pakto nuostatų yra įpareigojimas ES valstybėms arba priimti tam tikrą kiekį migrantų. Jeigu šalis narė atsisako priimti prieglobsčio prašytojus, ji įpareigojama kasmet sumokėti atitinkamą sumą į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų - 20 tūkst. eurų už asmenį. Nusprendus migrantus priimti, Lietuva už asmenį gautų 10 tūkst. eurų, kurie būtų skirti išlaikymo išlaidoms padengti.

Pernai VRM priėmė sprendimą priimti 58 migrantus ir, vadovaudamasi ES solidarumo mechanizmo sąlygomis, sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.

Parlamentaras Vitalijus Šeršniovas V.Kondratovičiaus, šiam Seime pristatant galimas naujoves, pasiteiravo, kad VRM projekte parašyta, jog migrantai galės atsivežti savo partnerius, galės atsivežti įvaikius, nepilnamečius vaikus, pilnamečius vaikus, brolius ir seseris.

„Tai kažkiek neramina ir būtų gerai žinoti tiksliau, ko mums tikėtis.

Pavyzdžiui, ar galite pasakyti, ar buvo įvertinta, kokį papildomą migrantų skaičių mes galėsime turėti ateityje, įteisinus jūsų migracijos sistemą? Ir ar mūsų savivaldybės ir vietos bendruomenės yra tam kažkiek pasiruošusios?", - smalsavo Seimo narys.

Laikinasis ministras jį nuramino.

„Dabar, jeigu migrantas teisėtai gauna teisę gyventi mūsų šalyje, gali atvežti šeimos susijungimo pagrindu savo šeimos narius. Šitame pakete yra truputį kitaip, čia priklauso nuo situacijos.

Jeigu migrantas, kuris kreipiasi dėl tarptautinės apsaugos, gauna tokią teisę ir teisėtai bus mūsų teritorijoje, jis jau negalės atvežti šeimos šeimos susijungimo pagrindu.

Bet yra atskiras leidimas, kuris vadinasi šeimos leidimas, kuris leidžia šeimai atvykti, bet be teisės, kokią turi žmogus, kuris gauna tarptautinę apsaugą. Tai yra skirtumas.

Faktiškai, jeigu šeimos nariai neatvyko kartu į mūsų punktą, kai pradėta taikyti patikros procedūra arba pasienio procedūra, jie faktiškai negauna teisės kartu automatiškai, jeigu vienas šeimos narys gauna leidimą gyventi Lietuvoje, gauti leidimą.

Tai šiame naujame pakete atvirkščiai: yra žymiai griežčiau žiūrima", - teigė V.Kondratovičius.