Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad šalies vadovas yra patenkintas Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio darbu ir tikina, jog šis ir toliau gali eiti savo pareigas.
Be to, pažymėjo ji, Kinijos klausimas neturėtų tapti vidaus politikos problema.
„Prezidento retorika visiškai nepasikeitė. Kaip ir kažkada anksčiau, sako, kad visiškai patenkintas ministro darbu yra. Tai nereikia kažkaip vienos citatos išimti iš konteksto, tiesiog prezidentas ir toliau mano, kad K. Budrys galėtų ir toliau dirbti užsienio reikalų ministru ir jis būtų visiškai tinkamas toms pareigoms ir toliau“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Politiniuose kuluaruose taip pat svarstoma, kad K. Budrio vietą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) galėtų užimti prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Tačiau A. Skaisgirytė ir toliau pabrėžia, kad svarstoma vienintelio K. Budrio kandidatūra.
„Politinio virsmo procese galima įvairias pavardes minėti ir patiems politikams nesinori apsiriboti tik vienu kandidatu. Norisi tų kandidatų turėti daugiau, lyg ir sukurti regimybę, kad yra renkamasi iš tų kandidatų. Rimtai svarstome tik vieną kandidatūrą – ir tai yra K. Budrio kandidatūra“, – akcentavo ji.
Kinijos klausimas
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad K. Budrio ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo ir susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
Pasak A. Skaisgirytės, Kinijos klausimas šiame kontekste darbotvarkėje atsirado dėl to, kad „kažkas Lietuvoje yra labai suinteresuotas eskaluoti šitą temą nepelnytai ją sureikšmindamas“.
„Kinijos klausimas yra užsienio politikos darbotvarkėje. Būtų labai negerai, jeigu jis pereitų į vidaus politikos lauką, kaip dabar bandoma tą padaryti“, – sakė ji.
„Jeigu tai taps vidaus politikos problema, tai artėjant rinkimams (...) tas klausimas taps tikrai toksišku ir nė viena partija, matyt, nelaimės iš to klausimo kėlimo vidaus politikos lauke“, – pridūrė prezidento patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, „dramos čia nėra ir nereikia dirbtinai jos daryti“.
Koks yra galutinis tikslas Kinijos klausimu?
Klausiama, kokius rezultatus dėl santykių su Kinija turi pasiekti K. Budrys, kad prezidentas būtų patenkintas, A. Skaisgirytė teigė galutinio tikslo nesakysianti.
„Diplomatinis procesas yra procesas ir konkrečių susitarimų įvardijimas statytų Lietuvą į kampą. Sakytume, kad Kinija žino mūsų galutinį tikslą, tada turėtų instrumentą kažkaip reikalauti kažko, kad mes įgyvendintume savo galutinį tikslą“, – vardijo ji.
„Šito tikslo aš jums dabar taip tiesmukai nepasakysiu. Ne dėl to, kad nenorėčiau pasakyti, bet nenorėčiau suteikti instrumentų mūsų partneriams Kinijos liaudies respublikai ir Taivanui, kas turėtų būti padaryta, kad ministro K. Budrio darbas būtų įvertintas teigiamai“, – akcentavo A. Skaisgirytė.
Santykiai pašlijo 2021 m.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.