1 nuotr.Vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje procesas vyksta pagal planą, tačiau spragų yra, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi, jis pripažįsta, kad ne visi vokiečių kariai Lietuvoje bus dislokuoti jų noru – išnaudojus visas turimas priemones skatinant savanorystės principą, bus ieškoma alternatyvų.
„Mūsų personalas auga. Iki 2027 m. pabaigos apie 5 tūkst. moterų ir vyrų skirta infrastruktūra Lietuvoje ir toliau bus plečiama kaip planuojama. Viskas vyksta pagal planą. Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuota apie 90 proc. reikalingų pajėgų – visi jie savanoriai“, – pirmadienį Pabradėje žurnalistams teigė B. Pistorius.
„Žinoma, yra tam tikrų spragų, pavyzdžiui, dėl IT ekspertų, logistikos, personalo ekspertų ir ne tik. Bet tas pats yra ir namuose. Mes ir toliau remiamės savanoriškumu ir stengiamės suteikti geriausias sąlygas jų šeimų nariams. Kai būsime išnaudoję visas turimas priemones, pradėsime dairytis alternatyvų, nes vienas dalykas yra aiškus – operacinis pasirengimas yra prioritetas“, – pabrėžė jis.
Vokietijos gynybos ministras teigė negalintis įvardyti konkretaus savanorių skaičiaus.
„Bet vienas dalykas yra aiškus – pasirengimas yra pagrindinis prioritetas. Kiekvienas karys, kiekviena moteris ir vyras Bundesvere žino, kad galų gale viskas yra apie atvykimą čia. Mes vis dar darome viską, kad pasiektume tikslus savanorystės principu, kad visi, kurie čia atvyksta, tai padarytų savo paties sprendimu“, – sakė jis.
„Bet kai kurie čia atvyks ne dėl to, kad jie norėjo čia atvykti. Bet vis dėlto, tai nėra įprasta Vokietijos Bundesvere. Mes pamatysime, kas įvyks per artimiausius mėnesius“, – pridūrė B. Pistorius.
R. Kaunas: darome viską, kas reikalinga
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog Lietuva padarys viską, kad sukurtų geriausias gyvenimo ir treniravimosi sąlygas Vokietijos kariams.
„Lietuva daro viską, kas reikalinga, kad sukurtų sąlygas kaip treniravimosi teritorijas, karinį miestelį Vokietijos brigadai, mes darysime viską, kas reikalinga, kad dirbtume kartu šio regiono ir Europos saugumo klausimu“, – tvirtino R. Kaunas.
„Lietuvoje šie kariai sustiprins savo profesionalumą. Todėl tikiu, kad šita jungtinė kombinacija pritrauks daugiau savanorių“, – pridūrė jis.
C. Freudingas: mumis gali pasikliauti
Tuo metu Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Christianas Freudingas akcentavo, kad
„Mes prižadėjome savo partneriams atvykti čia iki 2027 m. pabaigos. Mes tai padarysime ir mūsų partneriai gali mumis pasikliauti“, – sakė jis.
„Mes užtvirtinsime, kad jie (Vokietijos kariai – ELTA) atsidurtų misijoje tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir kad operaciškai būsime pasiruošę iki 2027 m. pabaigos“, – pažymėjo karininkas.
Kaip skelbta, pirmadienį į Lietuvą darbo vizito atvyko Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
