Zigmas VAŠVILA: Mūsų „olimpinė" ramybė. O kas toliau?

Bet kai kurių naujienų nebepavyksta nutylėti.

Štai ir 15min.lt. skelbia, kad Lenkijos Prezidentas Karolis Navrockis iš Vladimiro Zelenskio atėmė aukščiausią Lenkijos Baltojo erelio ordiną.

Tačiau 15min.lt patriotiškai skelbia, kad Ukraina susigrąžino iš Rusijos 528 žuvusius Ukrainos karius,.. ir nutyli, kad įvyko žuvusių karių mainai - 528 žuvę Ukrainos kariai išmainyti į 33 žuvusius Rusijos karius...

Tad kuo turime džiaugtis?

Kad Ukrainos dronai skrenda į Maskvą?

Tačiau neskelbiami Ukrainos kariuomenės duomenys, kad iš 992 paleistų dronų 7 pasiekė Maskvą.

O ar turi mus džiuginti Rusijos smūgiai į Kijevą?

Ar turime džiaugtis, kad Vladimiras Zelenskis Baltarusijai paskelbė ultimatumą - per savaitę joje turi nelikti Rusijos karinės įrangos.

Antraip jis imsis priemonių.

O gal be šių priemonių Baltarusija jau nebepranešinės mums apie į Lietuvą atskrendančius ukrainietiškus dronus?

Ar tie, kurie džiaugiasi žiniasklaidos ir valdžios veikėjų žiniomis apie karo prieš Rusiją eskalaciją, galvoja apie tai, kas bus tie, kurie kariaus su Rusija?

Nes norint nugalėti Rusiją, teks eiti kariauti ne tik į Ukrainoje, bet ir į Rusijoje.

Kol kas nematau norinčių ten kariauti.

Ne socialiniuose tinkluose.

Tad kas bus, jei bus išprovokuotas dar didesnio masto karas?

O jei karas bus išprovokuotas mūsų žemėje?

Pakako pirmojo oro pavojaus, ir pamatėme, ko vertas mūsų pasiruošimas karui.

Iranas ir JAV lyg ir susitarė nebekariauti, o Donaldas Trampas viešai pareiškė Benjaminui Netanjahu, kad jo visi nekenčia.

Bet ar ilgam ši taika?

Gal.

Nes JAV naftos atsargų buvo likę vos trims savaitėms.

O kokios Lietuvos naftos ir dujų atsargos?

JAV nebedidina jų pardavimų Europai.

Todėl pakalbėkime apie mūsų nuomonę formuojančią žiniasklaidą.

Vakaruose jau skelbiama apie didžiausią nepasitikėjimą žiniasklaida.

Tyrimai rodo, kad nepasitikėjimas ja pasaulyje nukrito iki 37 proc. „Reuters" instituto duomenimis, Vakarų valstybėse, pvz. JAV, žiniasklaidos naujienomis pasitiki vos 25 proc. gyventojų.

Žmonės sparčiai atsisako televizijos, radijo, spaudos ir oficialių naujienų portalų. Socialiniai tinklai ir vaizdo platformos tapo pagrindiniu naujienų šaltiniu, kurį naudoja 54 proc. visos globalios auditorijos.

"Edelman Trust Barometer" ataskaitos rodo visišką nepasitikėjimą žiniasklaida pusėje tirtų pasaulio valstybių, t. t. JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Brazilijoje.

Dėl neigiamo turinio, nuolatinio streso ir politinio spaudimo žmonės sąmoningai riboja ar visiškai blokuoja politines ir ekonomines naujienas.

O socialinių tinklų algoritmai skatina sensacijas, konfliktus ir pyktį, nes tai generuoja didžiausią peržiūrų skaičių.

Tradicinė žurnalistika, bandydama konkuruoti dėl išlikimo, perima šį algoritmų modelį ir praranda solidumą.

Visuomenė užsidaro informaciniuose burbuluose.

Žmonės atsisako priimti informaciją, kuri nesutampa su jų asmenine nuomone, ir iškart kitokius šaltinius vadina melagingais.

Grįžkime į Lietuvą ir pažiūrėkime, kaip oficialia žiniasklaida naudojasi tie, kurie vieni kitus keičia valdžioje ir siekia, kad kita nuomonė neprasiskverbtų viešumon.

Ne tik Daiva Ulbinaitė.

Štai Seimas pirmame svarstyme pritarė Rinkimų kodekso pataisoms, kurios ne tik išmontuoja Lietuvą, kaip valstybę, bet ir siekia, kad niekas nesužinotų, kaip Lietuvoje vyksta rinkimai.

Svarbu tik žinoti, kad Lietuvos VRK pripažinta geriausia „demokratinėje" Europoje.

Todėl žiniasklaida nerašo apie tai, kad Rinkimų kodekso pataisomis tiesmukai siekiama rinkimų stebėtojus padaryti tik formaliu parodomuoju instrumentu („baltosiomis pirštinėmis"), bet ne realiu rinkimų vykdymo kontroliuotuoju.

Tai daroma, nes 2024 metais mūsų vykdytas rinkimų stebėjimas ir surinkti įrodymai patvirtino sistemines manipuliacijas „demokratiniais" pristatomais rinkimais.

Ar gali rimta valstybė leisti 18-mečiams būti renkamais savivaldybės tarybos nariais ir net merais?

Ar gali valstybė Lietuvos valdžios rinkimuose leisti dalyvauti Europos Sąjungos šalių piliečiams ir kitų šalių piliečiams, jei jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje?

Lietuvos piliečio sąvoka išplaunama ne tik žiniasklaidoje, bet ir teisiškai.

Nereikalaujama, kad kandidatas pateiktų informaciją apie bendradarbiavimą su užsienio specialiosiomis tarnybomis - reikia tik pasisakyti dėl bendradarbiavimo su buvusios TSRS, t. y. neegzistuojančios valstybės specialiosiomis tarnybomis.

Tipiška bananų valstybėlė.

Po to, kai drauge su Gediminu Ustinavičiumi Seimui ir Prezidentui pateikėme įrodymus apie 2024 metų rinkimų stebėtojų fiksuotus sisteminius rinkimų pažeidimus, Seimas nusprendė imtis priemonių, kad ateityje nebegalėtume surinkti tokių įrodymų.

Stebėtojams nebebus leidžiama stebėti rinkimų komisijų veiklos, įskaitant ir kandidatų registravimą - tik komisijos posėdžius.

Nebus leidžiama stebėti pasirengimą rinkimams .

Leis stebėti tik tai, kas vyks balsavimo dieną balsavimo komisijoje, į kurią stebėtojas turės ateiti.

Visa kita - tabu.

Susipažinti bus galima tik su rinkimų komisijos, į kurią stebėtojas atvyko, balsų skaičiavimo protokolu, bet ne su visais rinkimų komisijų veiklos dokumentais.

Šiukštu dar susidomės tokie stebėtojai, kaip mes, biuletenių gamyba, jų perdavimo-priėmimo ir naikinimo dokumentais!

Rinkimų stebėtojai, įgyvendindami savo teises, negalės „piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ar rinkimų stebėtojo statusu", ir neturės teisės, stebėdami rinkimus, „viešai skleisti visuomenę klaidinančią ir (ar) melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją."

„Tiesos" ar „netiesos" nustatytoju bus VRK, kurios veiklos rinkimų stebėtojai nebegalės kontroliuoti.

Būtent tokiais „argumentais", kuriuos dabar į Rinkimų kodeksą įrašo Seimas, 2024 metais VRK siekė sutrukdyti mums, rinkimų stebėtojams, realiai stebėti rinkimus.

Tik teisme jie nepadeda.

Atsižvelgta ir į mūsų stebėtojų patirtį Londone - dabar tam VRK išduoto leidimo stebėti rinkimus „visoje Lietuvos teritorijoje" nepakaks, reikės balsavimo komisijos Londone išduoto leidimo.

Rinkimų stebėtojų teisės baigsis po 7 dienų po galutinių balsavimo rezultatų patvirtinimo, nors politinė kampanija baigiasi po 100 dienų.

Tad stebėtojams nebepavyks ginčytis su VRK teisme.

Šiais pakeitimais siekiama, kad nepasikartotų tai, kad kažkas realiai gali stebėti rinkimus.

Mat stebėdami 2024 m. Prezidento rinkimus, nustatėme, kad elektroniniai kandidatų parėmimo parašai neatitinka įstatymo reikalavimų - nėra sertifikuoti. Dėl to Prezidento rinkimuose negalėjo dalyvauti nė vienas iš 8 VRK įregistruotų kandidatų.

Teisėto Prezidento Lietuva neturi.

Nustatėme, kad balsavimo biuleteniai svarbiausiame demokratinės valstybės įvykyje - valdžios rinkimuose - nėra apskaitomi, nors griežtos atskaitomybės dokumentams tai privaloma. Biuletenių perdavimo-priėmimo aktai - ir be datų, ir be parašų, ir braukomi, ir taisomi.

Balsavimo dieną fiksavome gausybę biuletenių rinkimų apygardų komisijose, nors jie visi iki balsavimo dienos turėjo būti perduoti į rinkimų apylinkių komisijų balsavimo patalpas.

Apskaitos programoje biuletenių perdavimas apskaitomas tik balsavimo dieną, programoje galima daryti biuletenių perdavimo įrašus atbulinėmis datomis.

Prezidento rinkimų I turo balsavimo dieną biuleteniai buvo perdavinėjami iš vienų komisijų kitoms komisijoms, nors įstatymas tai draudžia.

Seimo narys Ignas Vėgėlė pagarsino, kad po 4 mėnesių balsavimo biuleteniai sunaikinami.

Skubama, matyt, ir dėl to, kad pagal vieną Zigmo Vaišvilos skundą, kurį prieš metus patenkino pirmosios instancijos teismas, teismas pritaikė teismo sprendimo užtikrinimo priemones - uždraudė VRK naikinti Prezidento rinkimų dokumentus.

Šis ginčas teisme yra dėl to, kad VRK neteikė rinkimų dokumentų Zigmui Vaišvilai, ir kaip rinkimų stebėtojui, ir kaip signatarui.

Teismas nustatė, kad VRK neturėjo teisės neteikti man šių dokumentų.

Seimo rinkimuose pabandėme sistemiškai stebėti balsavimo biuletenių judėjimą nuo jų pagaminimo. Nes kitaip nesukontroliuosi rinkimų ir jų rezultatų.

Ir vėl aibė mano ir Gedimino Ustinavičiaus teisminių ginčų su VRK dėl Seimo rinkimų dokumentų nepateikimo mums.

Nustatėme, kad išankstinio balsavimo rezultatais visiškai negalima pasitikėti. Balsavimo biuletenių buvo pagaminta ne 100%, bet 130%.

Išankstiniame balsavime nepanaudoti biuleteniai buvo grąžinti be jų perdavimo fiksavimo, sugadinti, nefiksuojant jų šaknelių numeracijos.

Tris paras vokai su išankstinio balsavimo biuleteniais buvo tik balsavimo komisijos pirmininko žinioje sudėti į atviras dėžes.

Specialūs ženklai, kurie kaip ir balsavimo biuleteniai, yra griežtos atskaitomybės dokumentai, programoje neapskaitomi, jų panaudojimas vokams klijuoti - tik parodomoji akcija.

Balsavimo biuleteniai pervežami jau be policijos palydos - komisijos pirmininkas pasiima maišus ir važiuoja ten, kur jis vienas težino.

Todėl išankstinio balsavimo rezultatai negalėjo būti pripažinti.

Tačiau Rinkimų kodeksas stebėtojams neleidžia skųsti teismui Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų rezultatų.

Leidžia tik pažaisti žemesnių komisijų pažeidimų apskundimu iki VRK lygio, bet ne iki teismo.

Tik Europos parlamento ir savivaldybių, merų rinkimų galutinius rezultatus stebėtojai gali skųsti teismui.

Po Rinkimų kodekso pakeitimų stebėtojams nebepavyks gauti pažeidimus patvirtinančius rinkimų dokumentus.

Bus ramu paklusnioje Lietuvoje, nes rinkimų stebėjimas taps beprasmiu.

Seimo rinkimų metu fiksavome ir iš beveik trečdalio rinkimų apygardų komisijų surinkome įrodymus, patvirtinančius, kad balsavimo dieną per 20% balsavimo biuletenių nebuvo perduota apylinkių komisijoms į balsavimo apylinkes.

Kodėl?

Kodėl šių neperduotų biuletenių sunaikinimo aktuose nenurodyti jų šaknelių numeriai?

Seimo rinkimų metu ambasados Londone pavyzdžiu patyrėme, kodėl nenorima leisti stebėti rinkimus užsienyje.

Ten balsavimo paštu vokų apskaita nevykdoma, išorinius pašto vokus komisija atidarydavo be stebėtojų, balsavimo biuleteniai saugoti atvirose dėžėse „patikimose" ambasados patalpose.

Vienoks šiai ambasadai VRK perduotų biuletenių skaičius buvo įrašytas akte, kurį stebėtojai gavo Londone, kitoks - akte, kurį iš VRK (vykdančios ir Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos komisijos funkcijas) gavo stebėtojas Zigmas Vaišvila.

Kai skaičiuojant balsus ambasadoje Londone galai nesusieidavo, ir stebėtojai baksteldavo pirštu į konkretų pažeidimą, balsavimo komisijos pirmininkė net išeidavo į kitas patalpas atsinešti papildomų biuletenių.

II turo biuleteniai rinkėjams išsiųsti, dar nesuskaičiavus I turo rezultatų, t. y. nenustačius II ture dalyvaujančių kandidačių.

Ir VRK sako, kad taip ir turi būti...

Štai kodėl Seimas, gavęs mūsų, rinkimų stebėtojų, duomenis ir įrodymus dėl pažeidimų, vėl paskyrė beveik tos pačios sudėties VRK, nebeleidžia signatarų spaudos konferencijų Seime, kuriose garsindavome rinkimų pažeidimus (tam skirta 2025 m. gegužės 16 d. Z.Vaišvilos spaudos konferencija buvo paskutinioji), o iš Seimo posėdžių salės net jėga išvesdino signatarą Z.Vaišvilą, paprašiusį kalbėti dėl VRK.

Demokratine prisistatanti Lietuva.

Tad belieka ginčai teismuose.

Dėl 2024 m. Prezidento ir Seimo rinkimų stebėjimo, ir dėl piliečių referendumo iniciatyvos dėl piliečių referendumo iniciatyvos dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos (žr. www.k23.lt, pasirašyti už ją elektroniniu būdu galima www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124).

Tačiau ir teismuose bėda - nuo 2026 m. birželio 1 d. Lietuvos teismams pradėjus naudoti modernizuotą informacinę sistemą LITEKO II, ji praktiškai neveikia, net Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neleidžia įvesti trijų mūsų skundų prieš VRK, neskiria teisėjų.

Į šios „pertvarkos" užsakovą Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų Tarybą kreipėsi net Teisėjų asociacija, nurodžiusi, kad naujoji sistema negali būti naudojama, pasiūlė naudoti senąją.

Įdomiausia tai, kad projekto vykdymui pasitelktos ir savotiškai pagarsėjusios IT įmonės „Asseco Lietuva", „Novian Systems" (buvusi „Algoritmų sistemos").

„Novian Systems" įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą 3 metų laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 10 d., o „Asseco Lietuva" - į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą 1 metų laikotarpiui po 2023 m. rugpjūčio 24 d..

Štai kokius teisingumo aptarnautojus pasirinko teisingumo vykdytojai.

Su Teisėjų Taryba ir Nacionaline teismų administracija ir aš patyriau savotišką patirtį.

2025 m. gruodžio 23 d. kreipiausi į jas dėl drausmės bylos iškėlimo civilinę bylą Nr.2A-2263-392/2025 nagrinėjusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams - teismo pirmininkei Loretai Braždienei, Virginijui Kairevičiui ir Visvaldui Kazakiūnui, kurie „išnagrinėjo" šią popierinę (ne elektroninę) bylą, jos dar negavę iš Lietuvos apeliacinio teismo...

Teisėjų taryba, ką ji bespręstų, taip pat privalo atsakyti į mano raštą per 20 darbo dienų...

Jokio atsakymo, nors praėjo pusė metų!

Todėl, gerbiami tautiečiai, nelaukime, kada po rinkimų mus išgelbės eilinis „gelbėtojas" - Prezidentas ar Seimas.

Ne tik kalbėkime ir drąsinkime vienas kitą, bet ir darykime konkrečius, kad ir mažus darbelius.

Juk dar yra Konstitucijoje piliečių teisė į referendumą.

Ar jau pasirašei už piliečių referendumo iniciatyvą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais teisės www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124?

Ar lauki stebuklo?