Vitalijus DIGREVIČIUS: Sumanus pasjansas

Penktasis lošėjas sėdėjo nuošaly, kadangi buvo ne kartą įspėtas dėl nešvaraus lošimo ir šiuo metu diskvalifikuotas bent kuriam laikui, tačiau labai mėgstantis patarinėti kitiems, už ką buvo ne kartą baustas morališkai ir fiziškai.

Aukštasis padalino kortas. Man kaip visada teko mizeris, kadangi liaudies balsas į dangų neina.

Korta buvo spalvota kaip gėjų paradas. Kaip visada, sėdėjau ir tylėjau. O gal išeis kada paimti banką? Et, su antra pakopa prasimečiau, dabar dalijasi kiti...

Aukštasis iš karto pasiūlė permaišyti iš naujo, kadangi bemaišant jam viena korta iškrito ant žemės.

Nugalėtojas neprieštaravo, nes buvo interesu konflikte su aukštuoju, tačiau į akis šoko berniukas:

- Išmeskim tą kortą iš žaidimo visai ir žaiskim likusiomis. Ot, tokia būtų užsienio politika, tsakant.

Kadangi aukštasis visą savo strategiją buvo parėmęs ant tos kortos, iš karto prieštaravo, tačiau galų gale sutiko.

Nugalėtojas prieštarauti nedrįso, kadangi rankose turėjo neblogą pasjansą.

- Turiu keturias damas, kiek čia gaunasi akių?

- Trys damos su akiniais, tai akių skaičius didėja. Bet visų tamsta neišlaikysi, nes kelios bus permuštos. Pala, pala, o kas pas tamstą čia rankovėje? Penkta dama? Ar gražu?

- Atsiprašau labai. Aš tą damą patrauksiu ir paliksiu kitam grajui, o dabar liksiu su keturiomis.

Berniukas šyptelėjo:

- Aš tą jūsų damą galėčiau patvarkyti kaip šiltą vilną savo tūzu, tačiau bevelyju dar lukterėti. Kaip toje dainoje: „Luktelk, luktelk... o vis tik buvome į Europą išėję."

- Tamsta Europos reikalus palik man, mano prerogatyva.

Iš už nugaros atsiliepė lošėjas:

- Ar jūs lošit, ar man vėl prisijungti?

- (Nugalėtojas) Tamsta patylėk. Jau prisidirbai, kai lošėme poroje. Pasiklausiau jau tamstos nesąmonių, tai vos basas nelikau ant ledo.

Susinervinęs aukštasis nebeištvėrė:

- Ponai, aš neturiu tiek laiko rietenoms, man į Briuselį reisas, atsiverčiam kortas ir pasidalinam banką.

- Na ką jūs, dar nedarėme keitimų. Aš laukiu karaliaus vietoj to energijos kupino bartuko, nenusprendėme, kas nukirs damas, dar maišosi aplink visokios nemuštos šeškės, dar daug grajaus prieš akis. O tos damos...

- (Berniukas) Tamstai ta vynų dama, matyt, kritusi į akį, kad taip jos išmesti nenorite. Aš siūlau gerai pagalvoti, nes atminkit, ką praeitą grajų su čirvine padarėme. O kokia karinga buvo.

Staiga kambario prietemoje kažkas subarškėjo, subildėjo. Sėdintiems prie stalo pasidarė žiauriai nejauku:

- Kas čia dabar ramybę drumsčia?

- (Berniukas).Nekreipkite dėmesio, čia mano surinkti skeletai spintoje, matyt, pabiro.

Išgirdę apie skeletus visi pašoko. Liko be baimės sėdėti tik diskvalifikuotas penktasis lošėjas. Kadangi kortų malka tuo metu buvo nugalėtojo rankose, jam liko spręsti tolesnę lošimo eigą. Dėl viesulo užgeso šviesa, ore pakvipo karo baime.

Pagalvojau, ar mane kas dar kada pakvies prie lošimo stalo ir nubėgau į kilnojamą priedangą.

Šalyje temo...