Matė ateitį, bet nenorėjo būti pranašu: Arturas Klarkas

Skirtingai nuo daugelio, kurių pranašystės yra miglotos ir neaiškios, A.Klarkas savo šlovę užsitarnavo stebėtinai tiksliomis ir apčiuopiamomis prognozėmis.

Jo mokslo ir technikos idėjos stulbindamos amžininkus buvo įgyvendinamos autoriui dar esant gyvam.

Tačiau, kaip dažnai būna, ne visoms iš jų buvo lemta išsipildyti iki numatytų datų. Prieš pat mirtį jis paliko pasauliui ilgalaikių prognozių, aprėpiančių laikotarpį iki 2100 metų, sąrašą.

Kiek tikroviškos buvo Klarko mintys apie ateitį, kokius įvykius jis numatė stebėtinai tiksliai ir kokių tolesnių įvykių reikėtų laukti?

Arturas Klarkas neįgijo aukštojo išsilavinimo, bet rado kitą būdą įsilieti į mokslininkų bendruomenę. Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo britų karinėse oro pajėgose kaip radiolokacinės technikos specialistas, padėjo pilotams palengvinti navigaciją sudėtingomis oro sąlygomis.

1945 m. jis žurnalui „Wireless World" parašė mokslinį straipsnį „Nežemiškos relės" , kuriame smulkiai apibūdino perspektyvią palydovinio ryšio sistemą, galinčią visam pasauliui perduoti radijo ir televizijos signalus.

Jis numatė, kad tokie palydovai gali dirbti geostacionarioje orbitoje. A.Klarkas nebuvo geostacionariųjų palydovų kūrėjas, tačiau jis iškėlė tokių palydovų naudojimo telekomunikacijoms idėją.

Po 20 metų amerikiečiai ir rusai sukūrė pirmąsias palydovų sistemas. Dėl šios priežasties geostacionarioji orbita kartais vadinama Klarko orbita.

Jaunas karininkas taip pat numatė visuotinį radiolokacinių stočių diegimą lėktuvams ir raketoms aptikti, tiksliai nurodydamas jų darbui būtinus dažnių diapazonus.

Vėliau A.Klarkas vis dėlto baigė aukštuosius mokslus, bet lygiagrečiai ėmėsi rašytojo karjeros ir tapo vienu iš populiariausių XX a. fantastų.

Tikrovė pranoko fantazijas

1951 m. pasaulį išvydo Klarko mokslo fantastikos romanas „Kosmoso preliudija". Jame autorius iškėlė drąsią hipotezę, kad po trijų dešimtmečių žmonija sukurs pirmąjį kosminį laivą, galintį pasiekti Mėnulį. Stebėtina, bet tikrovė pranoko net drąsiausias rašytojo fantazijas.

Pats A.Klarkas savo prognozes vadino „velnišku optimizmu", tačiau nepraėjus nė trisdešimčiai metų Nilas Armstrongas (Neil Armstrong) ir Edvinas Oldrinas (Edwin Aldrin) 1969 m. išsilaipino Žemės palydove. A.Klarkas, būdamas šio triumfo liudytoju, komentavo televizijos reportažą apie „Apollo 11" nusileidimą Mėnulyje.

Kosminės misijos, išpranašautos A.Klarko, buvo stebėtinai tiksliai įgyvendintos. Ne mažiau tiksliai A.Klarkas numatė ir pirmojo dirbtinio Saturno palydovo misijos sėkmę.

Kosminis aparatas „Cassini" 2004 m. liepos 1 d. išties įskriejo į dujų milžino orbitą. Ši tarpplanetinė stotis su nuleidžiamuoju zondu gavo neįkainojamų duomenų: buvo ištirtas palydovas Titanas, Encelado geizerių vandens sudėtis, atrasti nauji Saturno palydovai ir žiedai. Surinkęs duomenis apie tolimosios planetos atmosferą, aparatas 2017 m. baigė misiją.

1964 m. A.Klarkas paskelbė dar vieną neįtikėtiną prognozę: jis teigė, kad kada nors chirurgas iš Edinburgo galės operuoti galvos smegenis paciento, esančio Naujojoje Zelandijoje. Ir ši pranašystė išsipildė! Jau dutūkstantųjų pradžioje JAV buvo pradėta aktyviai vystyti robotizuotą nuotolinę chirurgiją.

Taip ir neišsipildžiusios svajonės: netikėti ateities posūkiai

Nežiūrint daugybės išsipildžiusių prognozių, kai kurios vizionieriškos A.Klarko idėjos taip ir liko tik popieriuje.

Pavyzdžiui, ekologiškas transportas, kuris pagal jį turėjo būti aktyviai plėtojamas nuo 2003 metų, nebuvo uždaryta paskutinė anglies kasykla, kuriai mokslininkas numatė terminą iki 2006-ųjų.

Deja, iki 2009 m. nebuvo sunaikintas branduolinis ginklas, nebuvo atsisakyta pinigų, neatvėrė durų ir viešbutis kosmose.

Žurnalistai A.Klarko dažnai klausinėdavo apie jo stebėtiną talentą numatyti ateitį. Kai nemažai jo 4 ir 5-ojo deš. mokslo ir technikos srities pranašysčių buvo įgyvendintos, jis buvo paklaustas, kaip įsivaizduoja XXI amžių.

Tada A.Klarkas labai tiksliai apibūdino savo gebėjimus: „Niekas negali išpranašauti, kas bus. Aš visada priešindavausi mėginimams kabinti man „pranašo" etiketę". Rašytojas norėjo būti vadinamas „ekstrapoliatoriumi".

A.Klarkas aiškino, kad bando išskirti tikėtiniausius ateities variantus, tuo pačiu metu neatmesdamas galimybės, kad netikėti atradimai vos per keletą metų gali bet kokias prognozes paversti absurdiškomis. Todėl jis labai atsargiai siūlydavo perspektyvų chronologiją, nes joms patikrinti reikia dešimtmečių.

Grandioziniai sumanymai: nuo kvantinių generatorių iki Marso

A.Klarkas įžvelgė didelę tikimybę, kad iki 2010 metų bus sukurti pirmieji kvantiniai generatoriai išgauti energijai iš kosmoso.

Jo įsivaizdavimu tokios įrangos portatyvinių versijų galingumas turėjo būti nuo kelių kilovatų ir užtikrinti neribotą energijos kiekį.

Mokslininkas prognozavo, kad bus uždarytos pagrindinės elektrinės, baigsis elektros perdavimo tinklų epocha.

2014 m. pagal jį turėjo būti pradėtas statyti viešbutis „Orbitos Hiltonas", o statant naudojami milžiniški kosminių „Shuttle" kuro bakai.

Ir nors šis projektas numatytu laiku nebuvo įgyvendintas, pati kosminio turizmo ir viešbučių orbitoje idėja ir toliau gyvuoja.

1974 m. duotame interviu pašnekovas paklausė A.Klarko, kaip, jo manymu, kompiuteris pakeis paprastų žmonių ateitį ir koks bus gyvenimas 2001 metais.

A.Klarkas tiksliai numatė daugelį dalykų, kurie jau tapo tikrove, įskaitant internetinę bankininkystę, apsipirkimą internetu ir kitus dabar jau įprastus dalykus.

Atsakydamas į klausimą, kuo pasikeis pašnekovo sūnaus gyvenimas, A.Klarkas sakė: „Jis savo namuose turės ne tokį didelį kompiuterį, bet bent jau valdymo pultą, per kurį galės kalbėtis ir gauti visą informaciją, kurios jam reikia kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, banko išrašus, teatro bilietų rezervacijas, visą informaciją, kurios reikia gyvenant mūsų sudėtingoje šiuolaikinėje visuomenėje".

A.Klarkas gilinosi ir į dirbtinio intelekto kūrimą. Jis tikėjosi, kad iki 2020 metų DI pasieks žmogaus mąstymo lygį, o po to, rašytojo įsivaizdavimu, kosminiai zondai su DI bus paleisti į artimiausias žvaigždes.

Pirmąjį žmonių išsilaipinimą Marse A.Klarkas žadėjo 2021 metais.

A.Klarkas drąsiai teigė, kad iki 2040 metų bus gerokai patobulintas nanotechnologinis projektas „Universalusis replikatorius", skirtas bet kokio sudėtingumo objektams kurti.

Suprantama, turint būtinas žaliavas ir informacinę matricą. Mokslininkas nuoširdžiai tikėjo, kad ateityje briliantus ir rinktinius delikatesus bus galima gaminti tiesiog „iš purvo".

Paskutinės pranašystės prieš mirtį

A.Klarko manymu, anksčiau ar vėliau kaip nebereikalingi išnyks pramonė ir žemės ūkis, o kartu su jais ir pagrindinis šiuolaikinės civilizacijos bruožas - būtinybė dirbti.

Mainais A.Klarkas žadėjo nepaprastai spartų švietimo, meno ir pramogų vystymąsi, kuris žmonijai atvers kelią į visiškai naujos formos egzistenciją.

Rašytojo fantasto nuomone iki 2050 metų milijonai žmonių pasiryš savotiškai „emigracijai laike", pasitelkiant kriogenines kūno ir smegenų užšaldymo technologijas, norėdami ateityje grįžti į gyvenimą jauni ir sveiki.

Robotizuotų kolonijų Mėnulyje statybas A.Klarkas žadėjo iki 2051 metų, o dar vos po dešimties metų prognozavo galimą žmonių išsilaipinimą Halio kometos branduolyje , kuriame jo manymu gali būti aptikta gyvybės formų. A.Klarkas iki gyvenimo pabaigos neabejojo, kad visoje kosmoso erdvėje egzistuoja gyvybė.

A.Klarko palikimas ir toliau įkvepia ir skatina svajoti apie ateitį. Jo gebėjimas matyti toli už kasdienybės horizonto - išties unikalios asmenybės bruožas.

Ir nors ne visos jo prognozės tapo tikrove, pats jų buvimo faktas ir kai kurių tikslumas iki šiol stebina ir suteikia pagrindo Arturą Klarką vadinti vienu iš didžiųjų žmonijos vizionierių.