Brangus absurdas: kaip taškomi sveikatos pinigai

Absurdų absurdai

Seimo Audito komiteto pirmininką Artūrą Skardžių sudomino Valstybės kontrolės atliktas auditas. Jis šiuo klausimu Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę

„Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrei. Dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos apmokėjimo netvarkos. Be abejo, tai yra tvarka, tiksliau sakant, netvarka, kuri paveldėta iš buvusios valdžios, tačiau Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), kaip matyti, to klausimo nenori spręsti ir net svarstyti.

Valstybės kontrolė nustatė ypač ekonomiškai nepagrįstų paslaugos teikimo atvejų.

Pavyzdžiui, pacientas Vilniuje buvo pavežtas 1,1 kilometro, tačiau pavežėjo paslaugą teikė įmonė iš Elektrėnų.Nuvažiuotas atstumas - 72 kilometrai, apmokėta 260 eurų.

Kita paslauga - paciento pavežimas iš Palangos į Mažeikius - 109 kilometrai. Tas pats teikėjas iš Elektrėnų nuvažiavo 670 kilometrų, paslaugos kaina - 1 tūkst. 355 eurai.

Ar iš tiesų nėra kur dėti pinigų? Galbūt tuos pinigus galima medikų atlyginimams skirti? Ką planuojate daryti, gerbiama ministre?", - klausimais M.Jakubauskienę užvertė A.Skardžius.

Sako, kad džiaugiasi

Ministrė bandė įrodinėti, kad džiaugiasi Valstybės kontrolės pateikta analize, ataskaita.

„Mes taip pat buvome atlikę auditą GMPT. Be abejonės, rasta tų radinių. Šitos kainos yra netvarka, kuri yra centralizuoto proceso pasekmė.

Tikrai atidžiai pasižiūrėsime, ar tai yra pavieniai pavyzdžiai. Matome, kad tai yra labai specifiniai, išimtiniai atvejai, taip pat reikia pasižiūrėti į aplinkybes, bet iš esmės dirbame prie to, kad apskritai peržiūrėtume tos pavėžėjimo paslaugos teikimą taip, kaip Valstybės kontrolė rekomendavo, greitosios medicinos pagalbos rėmuose", - teatsakė sveikatos apsaugos ministrė.

Nustatė klaikių dalykų

Valstybės kontrolė nustatė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė GMPT, buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos.

Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 eurus.

Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. eurų pelno.

„Pacientų pavėžėjimo sistema sukurta siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigas lengviau pasiektų žmonės, negalintys į jas nuvykti savarankiškai.

Tačiau Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad šios paslaugos organizavimas ir finansavimas neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo.

Kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, kontrolė nepakankama, o auditoriai negalėjo įsitikinti GMPT organizuojamų ir valstybės biudžeto pinigais apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.

Pacientų pavėžėjimo paslauga turi užtikrinti pagalbą žmogui, o ne generuoti perteklines administravimo ir logistikos sąnaudas, kai už trumpą pavežimą valstybė sumoka šimtus ar net tūkstančius eurų, nes automobilis siunčiamas iš kito Lietuvos galo.

Sveikatos sistemoje kiekvienas euras turi kurti vertę pacientui, todėl paslaugų organizavimas turi būti paremtas aiškia atsakomybe, pagrįstomis sąnaudomis ir skaidriais sprendimais.

Todėl kviečiu sprendimų priėmėjus siekti atsakymo į esminį klausimą - kodėl buvo pasirinktas būtent toks centralizuotas modelis ir ar nebūtų tikslinga decentralizuoti į savivaldos lygmenį, kur sprendimai būtų priimami arčiau paciento, lanksčiau ir racionaliau?" - pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas parodė, kad reikšminga dalis finansavimo buvo skiriama ne pačiam pacientų pavežimui, o paslaugos administravimui. 2025 m. liepos-spalio mėnesiais pavėžėjimo paslaugų užsakymo administravimo išlaidos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų atitinkamo mėnesio pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų.

Sveikatos apsaugos ministerija nebuvo nustačiusi šių sąnaudų kontrolės mechanizmo.

Be to, tais atvejais, kai pavėžėjimo paslaugas teikė pati GMPT, dalis netiesioginių administravimo išlaidų buvo kompensuojama papildomai, todėl faktinės administravimo sąnaudos buvo dar didesnės, nei matyti iš oficialių administravimo išlaidų duomenų.

Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis paslaugų organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims ir neužtikrino efektyvaus valstybės pinigų naudojimo.

Valdoma netinkamai

Auditas parodė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara nebuvo valdoma tinkamai.

Nors GMPT neturi teisės savarankiškai nustatyti ar keisti valstybės biudžeto pinigais apmokamos paslaugos kainos, 2025 m. spalio-gruodžio mėn. tarnyba taikė savo patvirtintą 104 eurų už valandą įkainį - tai yra beveik 29 eurais daugiau, nei teisės aktuose nustatytas 75,14 eurų tarifas.

Dėl to vien per tris mėnesius 21,1 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų buvo panaudota nepagrįstai.

Auditoriai nustatė ir daugiau kainodaros trūkumų. Nebuvo aišku, ar į paslaugų kainą įtrauktos visos su jų organizavimu susijusios sąnaudos, o dalis netiesioginių išlaidų galėjo būti kompensuojamos pakartotinai.

Tai didino riziką, kad valstybės lėšos už pacientų pavėžėjimo paslaugas buvo naudojamos nepakankamai skaidriai ir efektyviai.

Audito rezultatai rodo, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos kai kuriais atvejais buvo organizuojamos neefektyviai.

Auditoriai nustatė atvejų, kai paslaugos teikėjai atvykdavo iš nutolusių miestų, nors pacientai buvo vežami palyginti trumpais maršrutais.

Dėl to reikšmingą paslaugos kainos dalį sudarė ne pats pavežimas, o vežėjo kelionė iki paciento ir atgal.

„Tai rodo, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo organizavimo modelis neužtikrina efektyvaus valstybės finansų naudojimo ir nėra orientuotas į ekonomišką paslaugų teikimą", - reziumavo auditoriai.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta klaidas, tačiau esą jos jau pradėtos taisyti.

Anot ministerijos, tikrai buvo piktnaudžiavimo atvejų, dėl ko pinigai buvo sparčiai eikvojami, nes buvo vežami net ir tie pacientai, kurie galėjo vykti savo arba viešuoju transportu, kurių sveikatos problemos nebuvo sudėtingos.

GMPT teigia, jog vežėjai iš kitų miestų buvo kviečiami, siekiant užtikrinti paslaugos prieinamumą ten, kur trūko vietinių tiekėjų: vietoj to, kad paslauga iš viso būtų nesuteikta, pasirinkta alternatyva - pasitelkti kitų savivaldybių pavežėjai.