Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) neskuba atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausio respublikos valstybinio apdovanojimo - Baltojo erelio ordino, suteikdamas jam laiko apsispręsti. Apie tai pranešė Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita".
Lenkijos prezidentas ne tik suteikia Kijevui dar vieną progą, bet ir ketina parodyti, jog jo sprendimą diktuoja ne emocijos, kuriomis jį kaltina valdančiosios partijos politikai.
Tiesa, kalbama ne apie savaites, o apie kelias dienas.
Gegužės 27 d. V.Zelenskis vienam iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių suteikė „UPA didvyrių" (Ukrainos sukilėlių armijos, UPA) vardą. Jis teigė tai padaręs norėdamas atkurti istorines nacionalinės armijos tradicijas.
Šis sprendimas Lenkijoje sulaukė aštrios politikų kritikos.
K.Navrockis palaikė Seimo deputato Gžegožo Plačeko (Grzegorz Placzek) iniciatyvą atimti iš V.Zelenskio 2023 m. tuometinio prezidento Andžėjaus Dūdos (Andrzej Duda) jam įteiktą apdovanojimą.
Komentuodamas V.Zelenskio sprendimą, Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas (Wladyslaw Kosiniak-Kamysz) pabrėžė, kad yra ribos, kurių peržengti nevalia.
Užsienio reikalų ministerija dėl incidento iškvietė Ukrainos ambasadorių Varšuvoje Vasylį Bodnarą.
Reaguodamas į Kijevo sprendimą pagerbti UPA buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Bartošas Čichockis (Bartosz Cichocki) nusprendė grąžinti 2022 m. iš V.Zelenskio gautą medalį „Už nuopelnus".
Ukrainos sukilėlių armija - Ukrainos karinė formuotė, veikusi 1942-1954 m. siekė atkurti nepriklausomą Ukrainos valstybę.
Pavaldi Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) vadinamosios banderininkų frakcijos vadovams, nuo 1944 m. birželio - Vyriausiajai Ukrainos išvadavimo tarybai.
1942-1943 m. UNO-UPA daliniai Voluinėje masiškai žudė etninius lenkus.
Lenkijos istorikai teigia, kad Voluinės žudynių aukomis tapo 50-100 tūkst. žmonių.
2016 m. Lenkijos Seimas pripažino šiuos įvykius genocidu ir liepos 11-ąją paskelbė Aukų atminimo diena.