1 nuotr.Gyventojai vis dar negali atsigauti po žinios, kad dalis jautrių duomenų, susijusių su žmonių nekilnojamuoju turtu, neseniai iš Registrų centro nutekėjo neaišku kur.
Dabar aiškėja, kad kažkas pavogė ir medikų duomenis. Advokatai jau kviečia jungtis į grupinius ieškinius, o gyventojai klausia, ar sulauks bent kokių kompensacijų?
Griežtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įsigaliojo jau beveik prieš dešimtmetį.
Asmens duomenys pradėti saugoti labai akylai ir nueita net iki tokių situacijų, kai mokyklose diktantų rezultatai klasėse skelbiami neminint mokinių vardų. Kad tik nebūtų pažeisti jautrūs asmens duomenys.
Baudos už BDAR pažeidimus - įspūdingos. Jos gali siekti 2-4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 20 mln. eurų. Tačiau ar valstybei kainuos šie duomenų nutekėjimo skandalai?
Na, gal kainuos išeitinė „nuimtam" Registrų centro direktoriui, gal viršvalandžiai darbuotojams, kurie skubiai tikrino duomenis ir atnaujino sistemas, kad kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie Registrų centro, operatyviai būtų informuotas, ar jo duomenys buvo pavogti.
Kompensacijos gyventojams - atskira tema. Ar bus panašiai kaip su kompensacijomis gyventojams, kurie dar prieš dvejus metus Lietuvoje praūžus audrai liko be elektros, vandens, o po pusmečio sulaukė kelių dešimčių eurų kompensacijų?
Valdžia sako tiesiai - pinigų dar neišvogtiems duomenims apsaugoti nėra ir skiriama nebus.
Negana to, nedrąsiai pasakoma ir dar skaudesnė tiesa - už kibernetinį saugumą atsakinga ne tik pati Lietuva, mat sprendimus, pasirodo, priima Europos Sąjunga.
O gal naujoji valdžia imsis ambicingesnių idėjų - vėl pakels mokesčius, kad galų gale užtektų viskam - ir gynybai, ir vadovėliams, ir duomenų apsaugai?
