Žygimantas Pavilionis kritikuoja siūlymą Kinijai atidaryti patikėtinio biurą Vilniuje

„Vietoje to, kad stengtumėmės Vašingtone, visą energiją metame į pagrindinį JAV strateginį priešininką, sisteminį Europos Sąjungos ir NATO priešininką. Aš niekaip nesuprantu logikos, prioritetų, kodėl būtent dabar, kai vyksta karas su Rusija, mes dedame visus kiaušinius į šio karo įgalintoją“, – Eltai ketvirtadienį teigė Ž. Pavilionis. 

„Šios nuolaidos nėra aptartos net Seimo URK, kai žinome, kad diplomatinių atstovybių reikalai tvarkomi per jį. Būtent ir skyrimai, paskyrimai, visi steigimai“, – pridūrė konservatorius. 

Ž. Pavilionio vertinimu, Kinija gali kelti ir daugiau sąlygų Lietuvai. 

„Matydami mūsų silpnumą, Kinijos komunistai tikrai pasinaudos tuo ir reikalaus visko maksimaliai – iki Taivaniečių atstovybės uždarymo, iki uždarymo visos tos ateities, kurią mes kuriame su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, laisvomis, demokratiškomis, technologiškai konkurencingiausiomis, svarbiausiomis Amerikai. Ir mes tiesiog lendame, atsiprašant, į vieną vietą, na, pagrindiniam komunistų koncentracijos lageriui pasaulyje“, – teigė jis.

Padarė nuolaidą

Kaip skelbta, trečiadienį R. Motuzas „Žinių radijui“ teigė, kad Vilnius padarė nuolaidą Pekinui – sutiko, jog šalyje būtų atidarytas laikinojo reikalų patikėtinio biuras. 

„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą, bet mes atsisakėme. (...) Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą laikinųjų reikalų patikėtinių biurą“, – sakė R. Motuzas.

Ž. Pavilionis teigė, kad šį klausimą kels artimiausiame parlamento URK posėdyje.

„Kitame URK kelsiu šį klausimą ir tikėsiuosi atsakymo“, – kalbėjo politikas. 

Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį teigė, kad pokalbiai su Kinija dėl diplomatinių santykių atstatymo vyksta. Tačiau konkretūs veiksmai, anot jos, nėra priimti.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtino nekomentuosiantis jokių konkrečių žingsnių, pasvarstymų ar esamų etapų dėl santykių su Kinija.

Santykiai paaštrėjo 2021 m.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. 

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.