1 nuotr.Kai miršta žmogus, visiems, atėjusiems jį pagerbti, rūpi nuoširdžiai atiduoti pagarbą.
Prisiminti žmogų geruoju, prisiminti padarytus gerus darbus. Ypač skaudu, kai į nebūtį išeina jauni geri iniciatyvūs žmonės. Rodos, dar tiek pasauliui ir žmonėms galėję duoti. Bet, matyt, net ten - Danguje - reikia gražių sielų.
Žinote, kas mane baisiai papiktino? Ogi žmonių nejautrumas, kai laidotuvės tampa savireklamos scena.
Neseniai netekome Seimo nario Jevgenijaus Šuklino, tikrai labai sukrėtė ši žinia.
Nuostabus žmogus ir sportininkas buvo. Ir žiūriu vaizdo įrašą iš laidotuvių, žurnalistai kalbina Seimo narius apie amžinybėn išėjusį kolegą, o Seimo narė Daiva Ulbinaitė pasakoja, koks svarbus ir jam buvo įstatymas dėl dezinformacijos, kad susivienijo kovai su dezinformacija.
Viešpatie šventas! Žmogus mirė, o čia šneka apie kažkokius įstatymus savo pasiūlytus. Tai kalbėkite apie žmogų, o ne apie darbą.
Tokia svetima gėda apėmė. Tai yra taip nepagarbu, dar sau reklamą darytis tokiame kontekste.
Bet žinote, kas šiame pasaulyje apskritai yra keisčiausia?
Kol visi esame gyvi, tai būna, kad kitaip mąstantiems galime ir akis išplėšti.
O kai žmogaus nelieka, tada linguojame galvomis susigraudinę.
Kodėl ir tame pačiame Seime negali būti daugiau žmogiškumo?
Nes dabar - amžina kova.
