1 nuotr.Vladimiras Putinas turi dvejų su puse metų laikotarpį, kol Donaldas Trumpas yra valdžioje JAV, ir per tą laiką privalo nuspręsti, kokių veiksmų imsis toliau, nes vėliau tai padaryti bus kur kas sudėtingiau, konferencijos „Riga StratCom Dialogue 2026“ metu duodamas interviu naujienų agentūrai „LETA“ teigė Keiso Vakarų rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas ir ekonomikos profesorius Romanas Sheremeta.
Artėjant lapkričio mėnesį įvyksiantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams, kai Senato, Atstovų Rūmų ir Kongreso sudėtis gali smarkiai pasikeisti, D. Trumpas patirs didelį spaudimą, o tai savo ruožtu sukels didelį spaudimą ir V. Putinui, nes šiandien Rusijos propaganda JAV ir D. Trumpą vaizduoja kaip Rusijos sąjungininkus, pažymėjo profesorius.
„Šiuo metu Putinas vis dar turi, sakykime, dvejų su puse metų laikotarpį, per kurį gali imtis veiksmų. Manau, kad valdžios pasikeitimas Kongrese, Senate ar abiejuose šiuose organuose galėtų tapti lemiamu momentu, kai Putinas supras, kad jo galimybių langas užsidaro, ir todėl jis privalės imtis veiksmų. Tada jis galbūt pradės kurti Rusijos propagandos naratyvą, teigdamas, kad dauguma jo specialiosios karinės operacijos tikslų jau pasiekti, todėl atėjo laikas pradėti derybas“, – mano profesorius.
Jo nuomone, jei Vašingtone įvyks pokyčių, svarbiausias signalas V. Putinui bus tai, kad jo sąjungininkai patiria nesėkmes ir kad jis nebegali pasikliauti D. Trumpu.
Tai taip pat patvirtintų, kad, D. Trumpui netekus valdžios, V. Putino padėtis smarkiai pablogės.
Todėl, numatydamas tokį įvykių posūkį, V. Putinas gali būti priverstas pradėti derybas, teigė R. Sheremeta.
Pasak R. Sheremetos, per ateinančius dvejus su puse metų V. Putinas galėtų pradėti derybas arba lygiai taip pat lengvai imtis kur kas agresyvesnių veiksmų.
Jis taip pat teigia, kad per artimiausius du mėnesius V. Putinas galėtų paskelbti didelio masto mobilizaciją.
„Tuomet tai jau nebebūtų speciali karinė operacija, o plataus masto karas. Tokiu atveju jie galėtų mobilizuoti milijonus žmonių. Ukraina tokių pajėgumų neturi. Laimei, Ukrainai pavyko išplėtoti technologinius pajėgumus, dėl kurių Rusijai tolesnis žygis taptų nepakeliamai brangus, nes šiandien Ukrainoje dauguma mūšių gali būti vedami naudojant nepilotuojamuosius orlaivius“, – naujienų agentūrai LETA sakė profesorius.
Jis patarė neapgaudinėti savęs kalbomis apie Rusijos ekonomikos silpnumą, nes Rusija sustiprino savo karinius pajėgumus.
