1 nuotr.Ketvirtadienį Kubos įstatymų leidėjai patvirtino plataus masto reformas, skirtas ekonomikai atverti.
Ministras pirmininkas Manuelis Marrero 176 punktų apimties paketą įstatymų leidėjams pristatė per neeilinį Nacionalinės Asamblėjos posėdį.
„Šios priemonės nereiškia, kad atsisakoma kurti socializmą, bet sudaro būtiną sąlygą jam išsaugoti“, – sakė M. Marrero.
Kubos ambasada Vašingtone tai pavadino „išsamiausiu reformų paketu nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio“.
Reformų pakete numatyta leisti kubiečiams turėti daugiau nei vieną įmonę, steigtis privatiems bankams, o užsienio subjektams – investuoti į privatųjį sektorių.
Taip pat numatyti pokyčiai žemės ūkio ir turizmo sektoriuose bei valstybės aparato pertvarka.
Nuo JAV sankcijų smarkiai nukentėjusiame turizmo sektoriuje vyriausybė planuoja sukurti naujas verslo galimybes, įskaitant sritis, kuriose iki šiol investicijos buvo griežtai ribojamos, pavyzdžiui, Havanos senamiestyje ir Los Kajos salų grandinėje.
Privačiam sektoriui bus leista pirkti ir parduoti būstus.
Be to, Kubos ar užsienio investuotojams bus suteikta galimybė įsigyti valstybinių įmonių akcijų, nors kol kas nenurodoma, kurių.
Pastaraisiais mėnesiais JAV vyriausybė, viena po kitos taikydama sankcijas, didino ekonominį spaudimą Kubai, siekdama priversti salą įgyvendinti politines ir ekonomines reformas.
Kol kas vis dar neaišku, ar šios priemonės atitiks Vašingtono reikalavimus.
Prezidentas Miguelis Díaz-Canelis pareiškė, kad Kuba tebėra pasirengusi vesti derybas su Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau jis pažymėjo, kad ekonominis planas yra nacionalinis sprendimas ir su derybomis nėra susijęs.
„Jungtinių Valstijų vyriausybei siunčiame šią žinią – be neapykantos, bet ir be baimės: jei tikrai norite padėti Kubos žmonėms, leiskite mums gyventi“, – sakė jis.
Jis prašė Vašingtono leisti Kubai užsiimti prekyba ir neblokuoti vaistų bei kuro importo.
Vašingtono ir Havanos santykiai yra įtempti nuo 1959 m. revoliucijos, kuriai vadovavo Fidelis Castro.
