1 nuotr.Darbo jėgos deficitas Vokietijoje iki 2036 m. gali siekti 4,3 mln. žmonių. Tokią prognozę prieš kelias dienas paskelbė Vokietijos ekonomikos institutas (IW) Kelne, informuoja „DW".
Daugės pensininkų
Pasak ekonomistų, Kūdikių bumo kartos išėjimas į pensiją smogs Vokietijos darbo rinkai stipriau nei manyta anksčiau. 2024 m. buvo skaičiuojama, kad personalo trūkumas padidės 3 mln. žmonių.
Kūdikių bumo kartai priskiriami 1954-1969 m. gimę asmenys, sudarantys beveik 20 mln. Vokietijos piliečių. Maždaug ketvirtadalis jų yra vyresni nei 67 metai ir jau išėjo į pensiją. Likusi dalis šią ribą pasieks iki 2036 m.
Naujų darbuotojų atėjimas į darbo rinką nekompensuos praradimo dėl intensyvesnio nei tikėtasi gyventojų skaičiaus mažėjimo. Dėl to darbingų žmonių skaičius Vokietijoje sumažės 7proc. - iki 51 mln. žmonių.
„Vos po kelerių metų ekonomikai neužteks darbo jėgos, kad užtikrintų klestėjimą ir išlaikytų dabartinę gerovės valstybę", - naujienų agentūra AFP citavo IW ekspertą Holgerį Šėferį (Holger Schafer).
Pasak jo, norint ištaisyti esamą padėtį, daugiau žmonių privalėtų dirbti ilgiau, o įmonėms turėtų būti supaprastintas kvalifikuotų specialistų iš užsienio samdymo procesas.
Buvo pakoreguotos ir ilgalaikės šalies gyventojų skaičiaus prognozės. 2024 m. IW tikėjosi, kad iki 2040 m. jis pasieks 85 mln. žmonių. Dabar jis sumažintas iki 82 mln. Priežastis - sumažėjęs migracijos tempas.
Jeigu anksčiau migrantai atsverdavo bendrą gyventojų senėjimą, tai pastaruoju metu pastebima, kad jų atvyksta vis mažiau.
Mažėja darbo vietų
Vokietijos plieno ir elektros sektorius šių metų balandį prarado kelis tūkstančius darbo vietų, pranešė šalies metalurgijos ir elektros pramonės darbdavių sąjunga „Gesamtmetall".
„Federalinio statistikos biuro duomenimis, balandį metalurgijos ir elektros pramonėje dirbo 3,746 mln. žmonių. Tai yra 2,7 proc. arba 102 600 žmonių, mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Lyginant su 2026 m. kovu ir įvertinus sezoniškumą, prarasta 15,6 tūkst. darbo vietų. Tai - didžiausias kritimas nuo 2020 m. liepos", - rašoma pranešime spaudai.
Darbo vietų skaičiaus mažėjimas tęsiasi dvejus su puse metų. „Lyginant su 2019 m., metalurgijos ir elektros pramonėje buvo prarasta beveik 320 tūkst. arba 7,8 proc. darbo vietų. Tuo pačiu metu fiksuotas beveik dvigubai didesnis gamybos nuosmukis, kuris siekė 15 proc.", - pažymi „Gesamtmetall".
Taip pat buvo pabrėžta, kad nepagerinus sąlygų verslui vien metalurgijos ir elektros pramonėje kils pavojus dar 300 tūkst. darbo vietų.
