JAV ir Irano prezidentai pasirašė susitarimo memorandumą dėl karo užbaigimo

Teheranas sutiko sumažinti sodrinto urano atsargas mainais į didelio masto ekonominę pagalbą.

D. Trumpas pasirašė susitarimo memorandumą per vakarienę žvakių šviesoje Versalio rūmuose po Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo. Kaip matyti D. Trumpo padėjėjo paskelbtame vaizdo įraše, šį žingsnį palydėjo šeimininko – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono – ir kitų svečių plojimai.

„Ką tik pasirašiau“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, išeidamas iš rūmų.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra IRNA, teigė, kad dokumentas „buvo galutinai suderintas prezidentų parašais“.

Susitarimui tarpininkavusio Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad dokumentas „įsigalioja nedelsiant“.

Susitarimu siekiama užbaigti vasario 28 dienos JAV ir Izraelio pradėtą karą, kuris paskatino Iraną atsakyti raketų ir dronų salvėmis visame regione bei faktiškai užblokuoti Hormuzo sąsiaurį – svarbų pasaulio ekonomikos vandens kelią. JAV į tai atsakė blokuodamos laivybą į Irano uostus ir iš jų.

„Kaip pirmąjį žingsnį, Irano Islamo Respublika nedelsdama atidarys Hormūzo sąsiaurį, o Jungtinės Amerikos Valstijos nedelsdamos panaikins jūrų blokadą“, – rašė Sh. Sharifas.

Pagal tekstą, Vašingtonas taip pat įsipareigoja nedelsdamas atšaukti naftos sankcijas, kurios žlugdo Irano ekonomiką.

Kai bus pasiektas galutinis susitarimas dėl Islamo Respublikos branduolinės programos, JAV taip pat palengvins 300 mlrd. dolerių (apie 280 mlrd. eurų) vertės atstatymo fondo, kurį remia regiono šalys, lėšų įsisavinimą, teigiama susitarime.

Anksčiau buvo planuota, kad susitarimą pasirašys Irano vyriausiasis derybininkas ir parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas bei JAV viceprezidentas J. D. Vance'as. 

Iranas nurodė, kad tiesioginė ceremonija nebėra būtina.

Tačiau Sh. Sharifas teigė, kad penktadienį Šveicarijoje įvyks oficiali ceremonija ir prasidės techninės derybos.

Realijos

Energetikos departamento duomenimis, žalios naftos atsargos JAV strateginiame naftos rezerve sumažėjo iki 340,3 mln. barelių. Tai - žemiausias rodiklis nuo 1983 m. Prie kiekio sumažėjimo prisidėjo 172 mln. barelių išleidimas.

JAV naftos atsargos mažėjo dėl didelės naftos perdirbimo paklausos ir augančio eksporto, taip siekiant kompensuoti tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė karas Irane, pranešė „Newsweek".

Atsargos mažėja Vašingtonui siunčiant signalus, kad juodąjį auksą iš strateginio rezervo pasiskolinusios įmonės grąžins jį su kompensacija. Pasak naftos pramonės atstovų, tai leistų stabilizuoti rinkas be ilgalaikių išlaidų mokesčių mokėtojams.

Naftos kainos tiesiogiai susijusios su Ormūzo sąsiaurio, per kurį eina penktadalis pasaulinės energetinių išteklių prekybos, atblokavimu, todėl galimas taikos susitarimas tarp JAV ir Irano žymiai paspartintų kainų kritimą.

Tiesa, pilnam sunaikintos naftos rinkos atkūrimui prireiks kelių mėnesių, tačiau taikos susitarimas tarp Vašingtono ir Teherano gali gerokai padidinti tanklaivių tranzitą.

Visgi lieka neaišku, kiek laivų savininkų ir operatorių galės greitai gauti leidimą plaukti šiuo vandens keliu.

„Net jei sąsiauris bus visiškai atidarytas, prireiks laiko, kol Persijos įlankos naftos gamintojai, sumažinę gavybą uždarius pagrindinį eksporto kelią, ją atnaujins", - pabrėžia „Axios".

Abejonės

CŽV direktorius Džonas Retklifas (John Ratcliffe) JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) ir kitiems aukšto rango pareigūnams sakė, kad žvalgybos agentūrų surinkti duomenys kelia rimtų abejonių dėl Irano noro daryti nuolaidas branduolinių technologijų klausimu, kurių Vašingtonas siekia galutiniame susitarime.

CŽV vadovas nėra vienintelis skeptikas respublikonų komandoje: valstybės sekretorius Markas Rubijus (Marco Rubio) ir Pentagono vadovas Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) išreiškė susirūpinimą dėl supratimo memorandumo, kurį D.Trampas paskelbė birželio 14 d.

Viceprezidentas Džeimsas D.Vensas (J.D.Vance), Baltųjų rūmų specialusis pasiuntinys Styvas Vitkofas (Steve Whitkoff) ir prezidento žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) pasisakė už dokumento pasirašymą.

Viltys

Kalbėdamas D7 viršūnių susitikimo Prancūzijoje kuluaruose, Baltųjų rūmų vadovas patikino, kad Ormūzo sąsiauris nemokamam naudojimui bus visiškai atidarytas iki birželio 19 d.

Amerikos lyderis tai susiejo su abiejų valstybių pasirengimu paliaubų susitarimo pasirašymui ir derybų dėl Teherano branduolinės programos pradžia. Visgi jis užsiminė, kad jeigu „susitarimas jam nepatiks", atakos prieš Iraną gali būti atnaujintos.

Pasak D.Trampo, Iranas sutiko niekada nekurti branduolinių ginklų bei pabrėžė, kad Vašingtonas neskirs 300 mlrd. dolerių šalies atstatymui.

Irano naujienų agentūra „Mehr" paskelbė Teherano ir Vašingtono 14 punktų susitarimo projektą, tarp kurių įvardijama ši suma, kurią esą turės sumokėti JAV ir sąjungininkai.

Tarp projekto nuostatų yra neatidėliotinas karo veiksmų, įskaitant vykstančius Libane, nutraukimas, JAV nesikišimas į Irano vidaus reikalus, Amerikos karinio jūrų laivyno vykdomos blokados panaikinimas per 30 dienų po Ormūzo sąsiaurio atidarymo ir amerikiečių kariuomenės išvedimas iš regiono.

Dokumente numatyti Irano įsipareigojimai pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį bei 24 mlrd. JAV dolerių iš įšaldytų šalies lėšų atšildymas per 60 dienų, JAV pažadas nedidinti karinių pajėgų ir, panaikinus dabartinius apribojimus Irano naftos pramonei, neįvesti naujų sankcijų.

Pasak „The Wall Street Journal" šaltinių, nuostata panaikinti sankcijas naftos pardavimui įsigalios iškarto po susitarimo pasirašymo šią savaitę ir bus taikoma būtinoms paslaugoms, įskaitant bankininkystę, transportą ir draudimą, reikalingoms pardavimui vykdyti.

Leidimas parduoti naftą gali būti priimtinesnis būdas suteikti finansinę pagalbą Iranui, interviu leidiniui teigė buvusi aukšto rango Izraelio žvalgybos pareigūnė Sima Šain (Sima Shine), dabar dirbanti Tel Avive įsikūrusiame Nacionalinio saugumo studijų institute.

Toks veiksmas leistų Vašingtonui suteikti Teheranui apčiuopiamą ekonominę paskatą, kuri padėtų sumažinti pasaulines energijos kainas.

Trečiadienį „Brent" žalios naftos kaina buvo 79,51 JAV dolerio už barelį, o Amerikoje išgaunamos WTI kaina - 76,72 dolerio.

D.Trampas taip pat pabrėžė, kad netrukus bus atkurtos sankcijos rusiškai naftos. Vašingtonas, pasak jo, turės tokią galimybę dėl laipsniško naftos tiekimo atkūrimo po JAV ir Irano susitarimo pasirašymo. JAV Rusijai išduota licencija, leidusi prekiauti nafta, nustojo galioti birželio 17 d.

Laivyba

Visavertės laivybos per Ormūzo sąsiaurį atkūrimas po susitarimo sudarymo gali užtrukti iki keturių savaičių. Tokią prognozę interviu „Financial Times" pateikė didžiausio pasaulyje tanklaivių parko operatoriaus „Mitsui O.S.K. Lines" vadovas, verslininkas Zetaro Tamura.

Ekspertas pažymėjo, kad laivybos įmonės neskubės dirbti kaip buvo įpratusios. Jos lauks patvirtinimo, kad Irano ir JAV susitarimai tikrai užtikrina saugumą. „Pagrįsta manyti, jog tai užtruks mažiausiai kelias savaites, jei ne mėnesį", - FT citavo Z.Tamurą.

Leidinys priminė, kad ties sąsiauriu, laukdami, kol plaukimas tikrai bus saugus, laukia šimtai laivų. Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Ormūzo sąsiaurio išminavimas iki tokio lygio, kai plaukti juo vėl bus saugu, gali užtrukti nuo 40 iki 50 dienų.