1 nuotr.Siekiant skatinti gimstamumą, opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlo didinti vaiko priežiūros išmokas bei užtikrinti vaikų darželius mažiesiems nuo 1,5 metų amžiaus.
TS-LKD siūlo, kad nuo kitų metų šeimoms, pasirinkusioms vaiko priežiūrą iki pusantrų metų, būtų mokama 100 proc. atlyginimo siekianti išmoka.
Šeimoms, pasirinkusioms dvejų metų priežiūrą, siūloma mokėti 70 proc. atlyginimo pirmaisiais metais ir 50 proc. antraisiais.
Taip pat siūloma didinti minimalias išmokas mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms.
Analitinį dokumentą „Kad Lietuva augtų“ parengę konservatoriai siekia įtvirtinti ikimokyklinį ugdymą vaikams nuo 18 mėnesių amžiaus, vietoje šiuo metu galiojančios 2 metų ribos.
Tai numatančias įstatymo pataisas pirmadienį spaudos konferencijoje pristatė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Laurynas Kasčiūnas, šios frakcijos narė Gintarė Skaistė ir Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak L. Kasčiūno, ilgalaikių demografinių pokyčių neįmanoma išspręsti nei skambiais pažadais, nei pavienėmis trumpalaikėmis priemonėmis, todėl konservatoriai siūlo išsamų kompleksinių sprendimų paketą.
„Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuotas žemiausias gimstamumo rodiklis nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau demografija nėra tik statistika. Tai klausimas apie valstybės ateitį – mūsų ekonomikos atsparumą, regionų gyvybingumą ir net gebėjimą užtikrinti šalies saugumą. Todėl siūlome kompleksinius demografijos politikos sprendimus, kurie užtikrins, jog Lietuva bus auganti, stipri ir saugi valstybė, turinti žmonių, kurie ją kurs, joje klestės ir perduos ateities kartoms“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas.
TS-LKD parengtoje studijoje „Kad Lietuva augtų“ siūloma demografijos politiką vystyti dviem lygiagrečiomis kryptimis – stabilizavimo ir prisitaikymo. Viena vertus, siekiama sudaryti sąlygas daugiau žmonių kurti šeimas ir savo ateitį sieti su Lietuva, mažinant praktines kliūtis gyvenimui. Kita vertus, pripažįstama, kad visuomenė senės, todėl būtina stiprinti sveiko senėjimo politiką, didinti ekonomikos produktyvumą ir užtikrinti reikiamas socialinės apsaugos paslaugas.
G. Skaistės teigimu, esamos motinystės ir vaiko priežiūros išmokos ne visais atvejais užtikrina pakankamus finansus, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
„Vaiko gimimas neturėtų tapti finansine rizika. Norime, kad valstybė suteiktų žmonėms daugiau saugumo ir sudarytų geresnes sąlygas derinti vaikų auginimą, studijas ir profesinę veiklą, o ne kurtų papildomas kliūtis planuoti šeimos pagausėjimą“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė G. Skaistė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pastebėjo, kad šiandien maždaug pusė šeimų pasirenka vaiko priežiūros modelį iki vaikui sueina pusantrų metų, tačiau pasibaigus išmokų mokėjimui ne visos savivaldybės gali pasiūlyti vietą darželyje, todėl šeimos susiduria su finansiniu ir organizaciniu neapibrėžtumu.
„Atidėliojimas susilaukti vaikų neretai susijęs su galimybėmis derinti šeimos ir profesinį gyvenimą. Sulaukus vaikelio ir tėvams, dažniausiai mamoms, norint grįžti į darbą, nėra paprasta tai suderinti. Dažniausiai samdoma auklė ar pasitelkiami seneliai. Tačiau padėti augti vaikui turėtų būti ir valstybės atsakomybė. Todėl būtina suteikti galimybę norintiems tėvams leisti savo vaikus nuo pusantrų metų į darželius, juolab, kad jaučiamas tokio sprendimo poreikis“, – sakė ji.
Siekiant suteikiant laiko savivaldybėms pasirengti, siūloma, kad šis reguliavimas įsigaliotų nuo 2028 metų.
