Seime priimtos įstatymo pataisos, kuriomis norima į regionus pritraukti jaunus medikus

Ketvirtadienį šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą palaikė 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 8 susilaikė. 

Įstatymas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai įsipareigoja baigę studijas 5 metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų. 

Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus planuojamos papildomos medicinos rezidentūros vietos. Priimant į tokias papildomas medicinos rezidentūros vietas universitetai kaip priėmimo sąlygą turės prie kiekvienos vietos nurodyti apskritį, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą.

Beje, projektą patobulinus Seimo Sveikatos reikalų komitete, atsirado aiški nuostata, kad priėmimo į medicinos rezidentūrą metu turi būti užtikrinama galimybė rinktis tarp valstybės finansuojamų, papildomų medicinos rezidentūros ir valstybės nefinansuojamų medicinos rezidentūros vietų. 

Aiškina, kad prievartos nebus

Įstatymo pataisas palaikę Seimo nariai tvirtino, kad rezidentai nebus verčiami prievarta vykti į regionus, jie turės galimybę pasirinkti. 

„Tai pasirinkimas, ar mokėti pačiam už rezidentūrą, ar pasirinkti valstybės finansuojamą vietą su tam tikromis sąlygomis. Tai tikrai nėra prievarta, jaunas žmogus galės pasirinkti“, – sakė parlamentaras Linas Urmanavičius. 

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojas Vitalijus Šeršniovas akcentavo, kad naujas reguliavimas nepalies visų rezidentų, o tik tuos, kurie pasirinks studijuoti papildomose vietose. 

„Turime 385 rezidentų vietas. Jie visi laisvi, baigę studijas gydo kur nori.  Čia kalbama apie papildomas 20 vietas. Ne visi 385 rezidentai privalės pasirašyti sutartis, o tik įstoję į 20 papildomų valstybės lėšomis finansuojamų vietų. Jos tikrai reikalingos ten, kur trūksta gydytojų“, – sakė V. Šeršniovas. 

Naujas reguliavimas, Seimo nario Rimo Jono Jankūno nuomone, „sklandžiai subalansuoja pusiausvyrą tarp jaunųjų gydytojų poreikio ir visuomenės poreikio“.

Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė O. Leiputė mano, kad jos leis sveikatos priežiūros įstaigoms pritraukti trūkstamų specialistų. 

Jos duomenimis, prognozuojama, kad 2032 metais trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų, kitų gydytojų specialistų.

Perspėjo dėl galimo kreipimosi į KT

Iniciatyvą kritikavusi Seimo narė liberalė Edita Rudelienė mano, kad norima grįžti į praeitį, kai jauni specialistai būdavo paskiriami kažkur dirbti.

„Tokie dalykai vykdavo tarybiniais laikais. Labai apmaudu, kad panašią praktiką šiandien norime taikyti būtent jauniems medikams. Medikų trūksta  regionuose, bet trūksta ir mokytojų, inžinierių. Ar tokia praktika bus perkelta ir kitiems specialistams?“, – Seimo salėje svarstė E. Rudelienė. 

Konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad priimtos įstatymo pataisos paskatins jaunų medikų emigraciją. Parlamentarė taip pat užsiminė apie galimą skundą Konstituciniam teismui (KT). 

„Manau, kad apie šitą įstatymą, apie tokią išskirtinai negerą poveikį turėsiančių sąlygų taikymą vienai profesinei grupei neabejotinai turės pasisakyti KT“, – sakė J. Sejonienė. 

„Regionų problematiką turime spręsti ne antikonstituciniais principais, nes Konstitucija leidžia žmogui pasirinkti. Čia sovietinio principo – paskyrimo įteisinimas“, – mano liberalas S. Gentvilas. 

Jis siūlė pradėti kalbėti apie tai, kodėl medikai nevažiuoja į regionus: gal dėl mobingo, gal dėl kitų problemų. 

Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo kitų metų.