3 nuotr.Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES lėmė šalies ekonomikos susitraukimą 2-6 proc., lyginant su hipotetiniu scenarijumi, pagal kurį „Brexit" nebūtų įvykęs.
Tai teigiama referendumo dėl narystės ES dešimtųjų metinių išvakarėse pasirodžiusioje JK ataskaitoje „Besikeičiančioje Europoje".
Analitikai pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė krizė, o laipsniškas prekybos, investicijų ir produktyvumo mažėjimas.
Jie nurodo, kad po kelerių metų, kai „Brexit" praktiškai nebuvo aptariamas, britų partijos vėl pradeda kelti šį klausimą.
Leiboristai teigia, jog glaudesni santykiai su ES laikomi reikšmingais JK ekonomikai, o Reformų partija ir konservatoriai pažadėjo nutraukti bet kokius naujus susitarimus su bendrija, kuriuos pasirašytų leiboristų kabinetas.
Keiro Starmerio vyriausybė siekė „perkrauti" santykius su ES ir sudaryti keletą naujų bendradarbiavimo susitarimų, tačiau kol kas vienintelis pasiekimas - JK sugrįžimas į „Erasmus+" programą (ES programa, finansuojanti švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą).
Pasak ekspertų, mažai tikėtina, jog Leiboristų partijos pasiūlytas „perkrovimas" per 15 m. padidintų JK BVP daugiau nei 0,5 proc.
Autoriai taip pat pažymi, jog nuo 2022 m. pabaigos dauguma britų pasisakė už grįžimą į ES.
Remiantis šių metų apklausų rezultatais, taip teigia vidutiniškai 60 proc. piliečių, kai 40 proc. ES būti nenorėtų.
Ataskaitoje nurodoma, kad po „Brexit" smarkiai sumažėjo migracija iš ES, tačiau tai kompensavo padidėjusi migracija iš bendrijai nepriklausančių šalių, kuri turėjo nevienareikšmių ekonominių pasekmių.
Referendumas dėl JK narystės ES įvyko 2016 m. birželio 23 d., 51,9 proc. rinkėjų pasisakė už „Brexit".
Šalis, po 47 metų buvimo, oficialiai nustojo būti bendrijos nare 2020 m. sausio 31 d.
