2 nuotr.Reaguodamas į pastarojo meto Konstitucinio Teismo teikiamus išaiškinimus ir pasisakymus, tautininkas ir politologas Marius Kundrotas atkreipė dėmesį į tai, jog minėta institucija kėsinasi į lietuvių tautos suverenitetą, nes daugelį visuomenei aktualių ar opių klausimų aiškina kitaip, negu parašyta Konstitucijoje.
Jis priminė Konstitucijos - 2-ąjį straipsnį, kuriame aiškiai parašyta: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Nepaisant to, pasak politologo, Lietuvoje į Tautos suverenitetą kėsinamasi, tarkim, ribojant jos teises į referendumus, siekiant politinius sprendimus pritempti prie politinės konjunktūros ar atskiros grupės ideologijos.
Jis priminė politikų prieštaravimą sprendimui, kad 2,7 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje dabar galiojanti 300 tūkst. piliečių parašų, kurių reikia inicijuoti referendumą, kartelė būtų sumažinta iki realesnių 100 tūkst.
Palyginimui, 9,1 mln. gyventojų turinčioje Šveicarijoje federaliniam referendumui surengti, priklausomai nuo jo tipo, reikia surinkti 50 tūkst. arba 100 tūkst. parašų. Tiesa, M.Kundrotas pabrėžė, kad egzistuojantys barjerai nustatyti Konstitucijoje, tačiau esama pavyzdžių, kai Konstitucija iškraipoma.
Prisiminta neseniai Seime palaikymo sulaukusi iniciatyva surengti referendumą dėl Šeimos sąvokos apibrėžimo.
Beje, minėta iniciatyva ypač užkliuvo buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui, Laisvės partijos atstovui ir europarlamentarui Dainiui Žalimui.
Jis pareiškė, kad toks referendumas būtų antikonstitucinis, nors, M.Kundroto vertinimu, Tautos valia niekaip negali būti antikonstitucinė, nes Tauta ir kuria Konstituciją.
Tokiais savo pasisakymais D.Žalimas mėgina riboti Tautos teisę į suverenitetą, o išaiškinimą dėl šeimos sąvokos paskelbęs Konstitucinis Teismas jam antrina. M.Kundrotas priminė tai, ką „pamiršo" Konstitucinis Teismas - santuokos, šeimos, tėvystės, motinystės, vaikystės sąvokos yra susietos Konstitucijoje ir niekas to nepanaikino.
Dar daugiau, Konstitucinis Teismas konstitucines sąvokas ima aiškinti, uzurpuodamas jam nepriklausančias galias, nes Konstitucija jam tokių įgaliojimų nesuteikia.
Konstituciniam Teismui Konstitucija numato tiktai tokias kompetencijas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų suderinamumas tarpusavyje arba su Konstitucija. Aiškinti konstitucines sąvokas gali tik pati Tauta referendumais arba per išrinktus atstovus.
Nors Konstitucinis Teismas, kurio teisėjai nėra renkami Tautos, o yra skiriami, siekia uzurpuoti jam nepriklausančias teises, faktiškai visi jo išaiškinimai yra niekiniai, nes prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tačiau apie tai, pasak M.Kundroto, vengiama kalbėti garsiai, kas leidžia daryti prielaidą, jog Lietuvoje įvyko konstitucinis perversmas. Tai nebuvo staigi revoliucija, nebuvo grubus jėgos panaudojimas.
Perversmas, politinėmis-teisminėmis priemonėmis, buvo vykdomas palengva, žingsnis po žingsnio pasisavinant Tautos galias.
Bendrą situaciją, politologo teigimu, sunkina tai, kad vieno šios problemos sprendimo nėra. Ją reikia spręsti kompleksiškai. Vienas iš sprendimo variantų - panaikinti patį, daug biudžetui kainuojantį Konstitucinį Teismą, nes, tarkim, JAV panašios institucijos neturi.
Tiesa, ten analogiškas funkcijas vykdo Aukščiausieji teismai, kas irgi nelabai tinka Lietuvai. Tokiu atveju Lietuva, kaip yra šiandien, liktų teismine, o ne teisine valstybe.
Seimas liktų labiau dekoracija, išlaikant teisėkūros galias teismams, kas prieštarauja valdžių padalijimo principui.
Geresnis sprendimas, pasak M.Kundroto, yra nauji konstituciniai įstatymai, kurie aiškiai pabrėžtų, jog Konstitucinis Teismas neturi monopolinės teisės aiškinti Konstitucijos.
Sugrąžinus Konstitucinį Teismą į aiškias teisines, jo veiklą reglamentuojančias ribas, jis galėtų veikti toliau. Nes jeigu to nebus padaryta, Konstitucinio Teismo teisėjai ir toliau galės veikti nepaisydami įstatymų.
Pavyzdžiui, teigti, jog partnerystė Lietuvoje gali būti įteisinta, nors atitinkamo įstatymo, nepaisant visų Laisvės partijos, kuriai atstovauja ir minėtas D.Žalimas, bandymų prastumti jį Seime, nėra.
Jeigu Konstitucinis Teismas nebus grąžintas „į rėmus", teismai Lietuvoje ir toliau galės ne vykdyti įstatymus, o juos „kurti", taip pažeidinėdami Konstitucijoje įtvirtintą valdžių pasidalijimo principą ir nesulaukti už tai jokios atsakomybės...
