1 nuotr.Antradienį Rusija pareiškė, kad Amerika nebebando būti „objektyvia tarpininke“ dėl karo Ukrainoje pabaigos, kurį 2022 m. pradėjo pati Maskva.
JAV vadovaujamos derybos dėl daugiausia gyvybių nusinešusio karinio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš esmės tebėra įstrigusius, mat vasario pabaigoje surengti smūgius Iranui įsakęs prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį, panašu, sutelkė į Artimuosius Rytus.
Tačiau šį mėnesį Prancūzijoje vykusio viršūnių susitikimo metu Didžiojo septyneto (G7) lyderiai – įskaitant ir JAV prezidentą – susitarė dėl baigiamojo pareiškimo, kuriame minimas karas Ukrainoje, priešingai nei pernai, kai D. Trumpas paliko susitikimą anksčiau laiko.
Lyderiai susitarė ne tik padidinti oro gynybos įrangos tiekimą Ukrainai, bet ir sustiprinti spaudimą Rusijos „karo ekonomikai“, sugriežtindami sankcijas, įskaitant nukreiptas prieš Maskvos pajamas iš iškastinio kuro.
„Kalbant apie Jungtines Valstijas, sprendžiant iš jų veiksmų, atrodo, kad jos atsisako bet kokių pretenzijų į objektyvaus tarpininko vaidmenį ir vietoj to siekia didinti sankcijų spaudimą Rusijai“, – antradienį Maskvoje užsienio šalių ambasadoriams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Jis taip pat teigė, neva teikdama karinę paramą Ukrainai „Europa vėl tampa didele grėsme tarptautinei taikai ir saugumui“.
Nuo 2025 m. grįžimo į Baltuosius rūmus, D. Trumpas, kuris buvo pažadėjęs užbaigti karą Ukrainoje per pirmąją savo antrosios kadencijos parą, nuolat ragina abi puses pradėti derybas.
JAV tarpininkaujant kaimyninių šalių dedamos diplomatinės pastangos irgi nedavė beveik jokių rezultatų: Kyjivas atsisako nusileisti Maskvos maksimalistiniams reikalavimams, o Rusija nesutinka jų atsisakyti.
2022 m. plataus masto invaziją pradėjusi Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, kurio dalį vis dar kontroliuoja Kyjivo kariuomenė. Kremlius tai vadina būtina sąlyga taikos deryboms.
Ukraina šį reikalavimą atmeta, teigdama, kad toks žingsnis tik dar labiau padrąsintų Maskvą.
