1 nuotr.Lietuvoje Joninių (Rasų, kupolių) naktį turėtume pasveikinti 27 tūkst. Jonų, 21,5 tūkst. Janinų, 459 Jones ir 18 tūkst. Rasų. Tiek dar turime tokiais vardais pavadintų savo gentainių. Jono vardas vėl yra populiariausių vardų penketuke.
Latviai turi dar daugiau - 43 171 Janį ir 9 525 Lygas, tą naktį papuoštas ąžuolų vainikais.
Gerai, kad mūsų tradicijos nuosaikesnės. Ąžuolą gali pakeisti ir melsvoji smilga ar kokia nors mėlynai, geltonai žydinti laukinė gėlytė. Nes jei toks latvių Janių, Lygų skaičius sumanytų švęsti Kauno ąžuolyne, jame gerokai sumažėtų lapų.
Kadangi mūsų protėviai saulėgrįžą švęsdavo degindami laužus, laistydamiesi vandeniu, rinkdami 9 pievų žolynus, vaišindamiesi kiaušiniais bei sūriais, mums telieka pavydėti tokios fizinės ištvermės.
Įsivaizduokite, kiek tūkstančių laužų tektų per vieną trumpiausią metų naktį supleškinti.
Kiek sūrių, kiaušinių suvalgyti. Ir kaip nuvargtume, jei rinkdami kupolę, sudarytą iš 9 žolynų, per naktį aplakstytume net 9 pievas.
Būtent tiek, kiek tradicijai jų reikia, bet, aišku, svetimas. Nebent visi jau tapome žemdirbiais ūkininkais.
Be to, nėra jokios garantijos, kad pievų savininkai mums nepateiktų pretenzijų. Už per naktį išbraidytus dobilus.
Tad švęskime Jonines taip, kaip mokame ir galime. O ypač Jonavoje, Joniškėlyje, Joniškyje.
Arba po visą Lietuvą pasklidusiuose Jonėnų, Jonpilvės, Jonučių, Joniškės ir t.t. kaimuose.
Arba prie Jonelaičių, Jonavo ežerų, Jonupės ar Jonelio upelio.
Visa Lietuva yra nusėta tais vandenį ar lietuvių gyvenamą vietą žyminčiais Šv. Jono ženklais.
Ir galbūt, jei labai panorėsime, saulėgrįžos naktį rasime ir pražydusį papartį. Kur nors tamsoje pasislėpusį ir tik mūsų laukiantį.
Juk negali visą laiką galvoti tik apie pavojus, infliacijas, dronus. Kartais daug maloniau pagalvoti apie savo artimuosius Jonus.
O jei saviškio neturime, mintimis pasveikinti patį aukščiausią Lietuvos Joną. 211 cm ūgio krepšininką Joną Valančiūną.
Juk saulė dar aukštai. Vasara tik prasideda.
