Jūratė Sofija LAUČIŪTĖ: Istoriko dovana įvairiems nacionalistams

1) arba A.Bumblauskas turi kažkokių asmeninių sąskaitų su Lietuva ir lietuviais, kad taip jų nekenčia, kad net istoriją iškraipo;

2) arba Bumblauskas turi sveikatos problemų ir kartais pats nebežino, ką šnekąs;

3) arba jis niekada gerai nemokėjo Lietuvos istorijos, nesidomėjo archeologų darbais ir todėl nežino, pavyzdžiui, kad senieji vakarų baltai, arba aisčiai, prekiavę gintaru, ne šiaip sau mėtėsi gintarais, kaip pajūrio akmenukais, bet pardavinėjo juos už tokią kainą, apie kokią tikriausiai šiandieniniai prekiautojai nafta galėtų tik pasvajoti.

Už gautus pinigus aisčiai prisipirkdavo visko, ko patiems stigo, vežėsi į savo kraštus ir iš parsivežtos žaliavos gamino ne tik naudingus, bet ir be galo puikius daiktus, papuošalus ir t.t.

Tereikėtų tik paskaityti akademiko E.Jovaišos darbus, pažiūrėti jo kuriamus filmus, kuriuose pateikiami autentiški radiniai (žinoma, restauruoti) iš Gintaro kelio klestėjimo I-III a. laikų.

Na, o profesoriaus frazė „mes iš tikrųjų buvome užpelkėjęs užkampis, mus net vikingai apiplaukdavo" - puiki dovana lenkų ar rusų nacionalistams, kurie jau ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį mėgina vaizduoti lietuvius ir kitas mūsų giminiškas gentis tokiais puslaukiniais, kailiais apsidangsčiusiais padarais, kurie iki vokiečių invazijos, iki unijos su Lenkija ar iki įjungimo į Rusijos imperiją maitinosi šaknelėmis ir vabalėliais.

Beje, niekada nepamiršiu vaizdelio iš Ostankino televizijos ankstyvuoju „Perestroikos" laikotarpiu, kai Estija buvo pirmoji Baltijos šalis, paskelbusi ekonominio savarankiškumo programą.

Estijos kompartijos CK pirmasis sekretorius Arnoldas Riuitelis buvo iškviestas „ant kilimėlio" į Maskvą ir Centro komiteto posėdyje, kurį transliavo Ostankino TV, Michailas Gorbačiovas priekaištavo jam ir visai estų tautai, kokie jie nedėkingi padarai, nemoka įvertinti to gero, ką jiems padarė rusų tauta.

Gorbačiovas vardina tuos „gerus darbus", fabrikus, elektrines, kelius, pramonę...

Riuitelis klauso akmeniniu veidu, ir nė krust.

Bet kai Gorbačiovas pareiškė, kad rusai, sovietų valdžia dovanojo Estijai raštiją, Riuitelis bemat atgijo, žvilgtelėjo į Gorbačiovą... ir nesusilaikęs prunkštelėjo juokais, kaip išdykęs mokinys per pamoką. Ir kaip tas išdykėlis, pajutęs, kad jo linksmybė kiek ne vietoje, pamėgino nuosliuogti nuo kėdės po stalu.

Na, toli jis nenusliuogė, susitvardė ir vėl sėdėjo akmeniniu veidu. Bet man tas jo betarpiškas prunkštelėjimas padarė tokį įspūdį, kad aš tik ir svajojau, kaip su juo susipažinus - iki to laiko, kai visos Baltijos šalys nepriklausomybę atkovojo, ėmė viena su kita bendrauti, ir aš turėjau galimybę gyvai bendrauti su šia charizmatiška asmenybe.

Tai štai, garbusis, LRT ir kitos odiozinės žiniasklaidos numylėtas lietuvių nekentėjas Bumblauskas, pasirodo, geriau išmoko rusų ir lenkų kuriamą Lietuvos istorijos variantą, nei Adolfo Šapokos bei kitų garbingų istorikų, archeologų po kruopelę atkuriamą autentišką Lietuvos ir kitų baltų genčių istoriją.

Tik nesuprantama, kuria vieta galvoja nacionalinis transliuotojas ar bernardinai.lt, suteikdami savo eterį, puslapius šitam parsidavėliui ir šmeižikui...

O jei kas patikėjo Bumblausko skelbiamomis nesąmonėmis apie vikingus, žinokit - buvo antraip: vikingai ne kartą mėgino brautis į baltų kraštus, bet, gerai gavę į kaulus, tiesiog iš baimės jų vengdavo.

Juk ne veltui senovės danai meldėsi: „Apsaugok, Dieve, nuo kuršių, o nuo kitų priešų apsiginsim patys" (už vertimo tikslumą galvos neguldau, bet mintis būtent - ta!).

A.Bumblauskas teigė: „Civilizacijos į Lietuvą vėlavimas yra pamatinis, esminis Edvardo Gudavičiaus koncepcijos dalykas, kurio iki šiol nesupranta net dažnas jo sekėju save laikantis žmogus.

Gudavičiaus darbuose labai svarbi civilizacijų priartėjimo sąvoka, jo „Lietuvos istorijoje" tam skirtas atskiras skyrius apie antrąjį šimtmetį. Iki tol mes buvome tiesiog gūdus pakraštys.

Kažkur gintarais mojavome. Kai kas sako, kad gintarais užvertėme Europą ir net romėnai tuo patikėjo. Galbūt šiek tiek ir pasvaidėme, bet, be gintaro, ne ką daugiau ir teturėjome. Tacitas savo raštuose stebisi, kad romėnai už jį duoda atlygį, o vietiniai tuo stebisi. Štai iš kur viskas ateina.

Mes iš tikrųjų buvome užpelkėjęs užkampis, mus net vikingai apiplaukdavo. Tai skamba tarsi įžeidžiamai - juk mes tokie gražūs ir puikūs. Tačiau pažiūrėkime, kur yra mūsų vikinginis palikimas."

Gaila, kad A.Bumblauskas pats nepajėgė susilenkti iki kapelių, kur guli kovose su baltais kritusių vikingų kauleliai.