Prieš migrantus kapituliavusi Europa ima busti

Apie migraciją, valdančiųjų politiką šiuo klausimu ir galimą poveikį Lietuvai „Respublika" diskutavo su politologu, Seimo nariu Vytautu SINICA.

- Kaip trumpai apibūdintumėte pastarųjų dešimtmečių ES migracijos politiką?

- Trumpai? Kapituliacija. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjunga laikėsi politikos, jog nieko negalima padaryti su trečiojo pasaulio žmonių noru ateiti gyventi į Europą. Reikia tik dalintis jų priėmimo naštą. Lietuvoje nesuvokiamas šios naštos mastas.

Vyksta negrįžtamas europiečių - Europos tautų žmonių - pakeitimas Azijos ir Afrikos gyventojais.

Prieš dešimtmetį, kai tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasakė, kad kviečiami visi ir vietos užteks visiems, jų atėjo daugiausiai. Vien 2016 metais į Europą atvyko 1.6 mln. imigrantų.

Tada visa tai buvo prikaustę mūsų dėmesį. Bet dabar niekas nei skaito, nei pastebi, kad iki šiol į Europą kasmet atkeliauja maždaug po milijoną naujų imigrantų. Europa masiškai pakeičiama naujais gyventojais, nes tarytum susitaikyta, kad senieji vis tiek išmirs.

- Sociologai teigia, kad be migrantų Europa neišgyvens, nes visuomenė sensta ir ima trūkti darbo rankų. Bet dar prieš 50 metų buvo kitaip. Kaip manote, ko reikia, kad demografinė padėtis Europoje imtų keistis į gerąją pusę?

- Pirmiausia reikia mesti pro langą mitą, kad imigrantai kažkaip sprendžia mūsų demografiją. Jie nieko nesprendžia.

Jeigu Vokietijoje gyvens daugiau turkų ar sirų, vokiečių nuo to nepadaugės. Priešingai, kažkiek ramins iliuzija, kad gal dar ne taip nykstame, gal dar yra kam dirbti.

Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Švedijoje ir kitur jau gausu mokyklų, kur dominuoja valstybine kalba nekalbantys vaikai. Šių šalių sostinėse imigrantai sudaro vaikų daugumą. Tai - negrįžtami pokyčiai.

Jie nesprendžia demografijos, jie galutinai užtvirtina išnykimą.

Antra, imigracija nesprendžia ekonominių problemų. Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija skirtingu metu valstybiniu lygiu pripažino, kad bendra imigracijos žala ekonomikai viršijo naudą.

Taip, neretai iš migrantų surenkama daugiau mokesčių, nei išdalinama išmokų. Tačiau išlaidos integracijai, viešojo saugumo palaikymui, sienų kontrolei, sveikatos bei švietimo sistemoms ir kitkam toli pranoksta bet kokią naudą.

Imigrantai Europoje neišsprendė ekonominių problemų, juo labiau neišspręs Lietuvoje, kur turime 8 procentų nedarbą tarp vietinių gyventojų ir tariamas „nėra kam dirbti" mitas kartojamas kelių sparčiai augančių sektorių (pirmiausiai vežėjų), norinčių konkuruoti Europoje mažomis algomis.

Pigiai dirbantys imigrantai stabdo inovacijas, investicijas, automatizacijos procesus. Neturime patekti į vidutinių pajamų spąstus, turime siekti perėjimo prie aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

- Taigi, darytina prielaida, kad būtent ligšiolinė ES migracinė politika ne užtikrino dirbančiųjų gretų papildymą, į ką ji esą buvo orientuota, bet atvedė į situacijas, kurios 2023 m. Prancūzijoje, kai policija nušovė 17-metį paauglį, o pastarosiomis dienomis - Airijoje, kur imigrantas peiliu sužalojo vietos gyventoją, tapo riaušių priežastimi. Kiek tikėtini panašūs incidentai ateityje?

- Migrantų nusikaltimų tik daugės. Dažnai priekaištaujama, kad imigraciją kritikuojantys ir stabdyti siekiantys politikai (kaip aš pats) neva išpučia pavienius tragiškus atvejus politiniais tikslais. Nieko panašaus.

Teisėsaugos skelbiama statistika aiškiai rodo, kad visur, kur Vakarų Europoje įvyko masinė imigracija, išaugo nusikalstamumas ir kad imigrantų nusikaltimų dalis yra nepalyginamai didesnė nei jų pačių procentas visuomenėje.

Ypač seksualinių nusikaltimų migrantai įvykdo daug daugiau nei Europos šalių piliečiai, nors migrantai sudaro tik 10-20 proc. tų šalių gyventojų.

Migrantų nusikaltimų problema tik aštrės dėl paprastos priežasties: kuo daugiau svetimos kultūros žmonių, tuo labiau nevaržomai jie jaučiasi. Jau dabar atskiruose miestuose imigrantai jaučiasi šeimininkais.

Tai tampa principo klausimu: kas primeta tvarką. Korektiškumo ir rasizmo baimės varžomi policininkai ar teisėjai jau parodė, kad nedrįsta ir nepajėgia deramai represuoti migrantų-nusikaltėlių. Tai drąsina kitus.

Noriu pasakyti labai aiškiai: jeigu valstybės nesiims griežtai stabdyti migrantų nusikalstamumo bausmėmis, deportacijomis, preventyviu darbu išardant getus ir gaujas, Vakarų visuomenėse kils smurtiniai judėjimai, nuo kurių kentės ir nekalti migrantai.

Istorija rodo, kad kitaip negali būti: jeigu institucijos neapsaugo visuomenės civilizuotai, visuomenė stoja gintis barbariškai, arba tiesiog išnyksta.

Belfaste po bandymo nupjauti galvą vietiniam vyrui pamatėme to pavyzdį: nusiaubti migrantų kvartalai, nukentėjo nekalti žmonės. Atrodytų neteisinga.

Bet kaip gali reaguoti vietiniai, dešimtmečius stebintys valdžios abejingumą ir vis labiau ant galvos lipančius migrantus? Tai natūrali, nors baisi reakcija.

Vienintelis būdas jos išvengti - griežtinti politiką migrantų atžvilgiu, taikant tiesiai į grėsmę keliančius asmenis ir stabdant masiškumą. Jei to nebus, per artimiausią dešimtmetį dar ne kartą gatvėse liesis kraujas.

- Nuo praėjusio penktadienio ES galioja naujos migraciją reglamentuojančios taisyklės. Be sustiprintos sienų apsaugos ir greitesnės deportacijos, jos numato ir naują solidarumo mechanizmą, remiantis kuriuo nelegalai bus paskirstomi visoms ES narėms. Kaip vertinate tokį Briuselio sprendimą?

- Sprendimas baisus ir neatitinka šiandienos realijų. Manau, mes per daug kalbame apie tą migrantų kvotų mechanizmą. Jis neteisingas, ir Lietuva turėjo pasakyti, kad jame nedalyvaus, arba kad reikalauja išimties, kokią gavo visi mūsų kaimynai.

Lietuva to nepadarė ir tai yra apgailėtina. Asmeniškai apgailėtina vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio asmenyse. Nes nei Vidaus, nei Užsienio reikalų ministerijos net nekovojo už tokią išimtį.

Kreipiausi oficialiai ir man negalėjo atsakyti, nei kokius argumentus Lietuva naudojo reikalaudama išimties iš kvotų mechanizmo, nei kaip į juos atsakė Europos Komisija, nei kažko daugiau šiuo klausimu.

Esu beveik tikras, kad Lietuva tiesiog nereikalavo išimties, kokias gavo estai, latviai, lenkai, čekai. Elgiamės kaip pastumdėliai.

Tačiau Migracijos paktas daug baisesnis ne kvotomis, o tuo, jog uždraudžia nelegalų apgręžimą prie sienos. Lietuvai tai gyvybiškai svarbu.

Nelegalų bangą sustabdėme tik pradėję juos stabdyti pasienyje. Kartą patekę į ES, jie vargiai iškrapštomi. Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka žino apie šį naujojo ES Migracijos pakto draudimą ir jau pernai grasino, jog vėl pradės mums siųsti migrantus - šįkart iš Pakistano. Laiko klausimas, kada tai įvyks.

Noriu tikėti, kad Lietuvos pasieniečiai taikys apgręžimus net jeigu paktas to neleidžia. Bet sutikime, kad tai nenormali situacija. Tokioje įtampoje neįmanoma dirbti.

Ir tikrai neatrodo, kad turime vidaus reikalų ministrą, kuris politiškai užstotų tokius pasieniečių veiksmus.

Apibendrinant galima pasakyti, jog ES migracijos teisė yra visiškai pasenusi ir neatitinka realijų. Ji parašyta seniai nebeegzistuojančiam pasauliui, kur migrantus varžė geografija, atstumai, pinigai.

Šiandien dešimtys milijonų žmonių iš varganų šalių randa būdų ir lėšų eiti per visą pasaulį į išsvajotą Europą. Pastaroji juos priima bei kvotomis siunčia žinią, kad ir toliau priiminės, dalindama juos tarp šalių.

Tokia politika neturi ateities ir neišvengiamai turės keistis. Beje, jau keičiasi. Naujausi ES priimami sprendimai rodo migracijos teisės griežtinimo kryptį.

Tai dar nedrąsūs pirmi žingsniai, bet tikiu, kad jų tik daugės. Lietuvai reikėtų pralaukti paskutines nueinančio globalizmo kvailystes jų netaikant ir stoti į pirmas gretas brėžiant naują, griežtą migracijos politikos kryptį. Deja, jokios „tradicinės" Lietuvos partijos neturi valios ir išminties tai padaryti.

- Kaimyninės šalys aiškiai pareiškė, kad neprisiims papildomų įsipareigojimų dėl pabėgėlių perskirstymo, o Lietuva, kaip minėjote, jau įsipareigojo priimti tam tikrą nelegalų skaičių.

Be to, Vyriausybė nepritarė Seime svarstytoms Jūsų inicijuotoms įstatymo pataisoms, siūlančioms deportuoti tyčinius nusikaltimus padariusius užsieniečius. Lietuvos valdantieji patys kuria mūsų šaliai problemas?

- Mano pataisoms Vyriausybė nepritarė, bet galutinis sprendimas - Seimo ir jis kol kas pataisas palaikė. Matysime, kuo tai baigsis. Peticija už griežtesnes deportacijas pasiekė 10 000 parašų vos per porą dienų.

Manau, jog visuomenėje pribrendęs suvokimas, kad nevaldoma migracija yra grėsmė. Taip pat manau, kad Lietuvos valdantieji (ir šie, ir buvusieji) veikia ne vedami priešiškumo Lietuvai, lietuviškumui, o iš bailaus pataikavimo Europos Komisijai. Yra banaliai pataikaujama tam, ko nori vadinamasis Briuselis.

Tas pats stebima su „lyčių lygybės" pastangomis, kova su klimato kaita ir su neapykantos kalba. Visur ne tik perlenkiama lazda, bet išvis prarastas ryšys su tikrove. Kasdien matau už šiuos dalykus balsuojančius Seimo narius ir esu tikras, kad tai tikrovę suvokiantys, protingi žmonės.

Tačiau ES direktyvos ir reglamentai jiems yra tapę šventa karve, su kuria negalima ginčytis. Lenkijoje ar Danijoje to niekada nepamatysite.

- Prancūzijos, Švedijos, o dabar ir Airijos pavyzdžiai rodo, kad nemaža dalis migrantų, būtų jie atvykę legaliai ar ne, visiškai nesiekia integruotis. Netgi priešingai, neretai savo gyvenimo būdą ir tradicijas jie bando primesti juos priėmusiai šaliai - moterys nori dengti veidus, musulmonai reikalauja iš mokyklų meniu pašalinti kiaulieną, o klasėse - nukabinti kryžius. Tas pats laukia ir Lietuvos?

- Manau, kad migracijos problemas galima išspręsti tik stabdant imigraciją ir išsiunčiant liūto dalį jau atvykusiųjų. Imigrantų, ypač musulmonų, integracija yra graži pasaka, kurią sau sekame.

Galima integruoti artimos kultūros žmones, galima integruoti nedidelius kiekius, bet ne milžiniškas grupes iš tolimų kraštų.

Dėl to ypač juokingos Vilniaus mero, TS-LKD partijos nario Valdo Benkunsko kalbos apie tai, kaip už miesto pinigus mokys imigrantus lietuvių kalbos ir teiks jiems psichologinę pagalbą.

Tai ta pati kapituliacijos strategija. V.Benkunskas jau susitaikė ir garsiai pasakė, kad be imigracijos neišgyvensime, todėl esą bent išmokykime juos lietuviškai.

Bet tuo pačiu metu jis net nedrįsta panaikinti galimybės gauti visas savivaldybės paslaugas rusų kalba. Kam jiems mokytis lietuviškai, jeigu meras V.Benkunskas ir visi, kas jam pavaldūs, turi atvykėlius aptarnauti rusiškai? Net kai kalbama apie integraciją, mūsų valdžia tam pritrūksta valios.

Bet net jeigu valios turėtų, daugelio integruoti tiesiog neįmanoma. Galima integruoti ukrainiečius, baltarusius, artimus kaimynus, bet ne Pakistano ar Indijos gyventojus.

Pastarųjų skandalą sukėlusių atvejų žudikai Jungtinėje Karalystėje - sudanietis ir indas - buvo legalūs imigrantai, mokėję anglų kalbą, taigi tarsi ir atitiko pagrindines sąlygas.

Bet britų civilizacija jiems buvo svetima. Ne visus įmanoma integruoti ir niekada neįmanoma integruoti, kai atvyksta šimtai tūkstančių. Kuo daugiau bus užsieniečių, ypač musulmonų, tuo atviriau jie atmes integraciją ir pareikalaus, kad tai mes prisitaikytume prie jų. Laikrodis tiksi.