2 nuotr.Už 2022 m. įvykdyto Rusiją su Europa jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo slypi Ukrainos valstybinės institucijos, ketvirtadienį konstatavo Vokietijos prokurorai, tokia savo išvada komplikuodami glaudžius Kijevo ir jo pagrindinio karinio rėmėjo Berlyno santykius.
Išpuolio naudojant sprogmenis metu buvo sunaikinti trys iš keturių Baltijos jūros dugne įrengtų dujotiekio vamzdynų, sudarančių pagrindinę energetinę jungtį su Vokietija, o į atmosferą buvo išmestas didžiulis metano kiekis.
Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti vienam įtariamajam pareikšti kaltinimai, Vokietijos prokurorai teigė, kad jis ir kiti Ukrainos kariškiai veikė „pagal Ukrainos valstybės institucijų nurodymus“.
Ši byla sukėlė keblumų Vokietijos ir Ukrainos santykiuose, mat Vokietija, esanti didžiausia Europos ekonomika, tapo dar ir didžiausia Ukrainos karine rėmėja pastarosios kare su Rusija.
Minėtas įtariamasis buvo suimtas 2025 m. vasarą Italijoje, o lapkričio mėnesį išduotas Vokietijai, nurodant ir jo tapatybę – Serhijus Kuzniecovas.
Ketvirtadienio pareiškime prokurorai teigė, kad jis buvo „Ukrainos kariuomenės karininkas“ ir kad po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos puolimą, „jis ir kiti kariškiai... parengė planą sunaikinti dujotiekį“, siekdami atkirsti Rusiją nuo pajamų už dujas.
Jie paaiškino, kad S. Kuzniecovas vadovavo komandai, „susidedančiai iš kelių profesionalių narų, kapitono ir sprogmenų eksperto“, kuri, pasinaudodama suklastotais asmens dokumentais, išsinuomojo jachtą Vokietijos Rostoko uoste prie Baltijos jūros.
„Naudodamiesi šiuo laivu, kaltinamasis ir jo bendrininkai per tarptautinius vandenis į vietovę netoli Danijos Bornholmo salos pristatė didelius kiekius galingų karinės paskirties sprogmenų“, – teigia prokurorai.
Tada, kaip teigiama, sprogmenys su laikmačiais buvo pritvirtinti prie vamzdynų, o po keturių dienų nugriaudėjo sprogimai.
