Vladimiras Antonovas teisme pradėjo duoti parodymus „Snoro“ byloje: pripažįsta kaltę

Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo pirmadienį, tuo metu antradienio posėdyje paties V. Antonovo prašymu verslininkas davė parodymus. Jis anksčiau taip pat prašė sutrumpinto įrodymų tyrimo, kad byla būtų išnagrinėta greičiau.

Antradienį per posėdį, atsakydamas į Apeliacinio teismo teisėjos Aušros Bielskės klausimą, V. Antonovas patvirtino pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo. 

„Taip, savo kaltę pripažįstu“, – teismo posėdyje rusų kalba teigė jis, jo parodymus vertė vertėja.

V. Antonovas kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.

Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. 

„Gyvenimas – ne kasetė, atgal neatsuksi“

Duodamas parodymus V. Antonovas kalbėjo apie tai, kad siekdamas stabilizuoti „Snoro“ veiklą ėmėsi būtinų veiksmų, tikino tuomet suvokęs, kad jie yra neteisėti, tačiau pažymėjo vadovavęsis verslo logika.

„Taip, mes (su R. Baranausku – ELTA) supratome, kad tai neteisėta, bet (...) supratome, kad tai vienintelis kelias, kad bankas galėtų veikti“, – kalbėjo V. Antonovas.

Jis kartojo norėjęs palaikyti „Snoro“ veiklą ir sumažinti vadinamųjų „blogųjų“ paskolų skaičių, vienas iš būdų tai padaryti, verslininko teigimu, yra grynojo pelno sąskaita sukaupti banko atsargų, o tokio pelno, pasak V. Antonovo, galimybės gauti nebuvo, per pasaulinę krizę 2008 ir 2009 metais kritus vertybinių popierių vertei.

„Pripažįstu, kad veikiau neteisėtai – priimdamas sprendimus tikrai nesuvokiau viso atsakomybės masto, (...) vadovavausi verslo logika ir neatsižvelgiau į galiojančių įstatymų reikalavimus. Ar dėl to gailiuosi – taip, be abejo, jau 15 metų, tačiau gyvenimas nėra kasetė, neatsuksi atgal“, – sakė nuteistasis.

„Pripažįstu save kaltu, nes anksčiau atlikau visą eilę neteisėtų operacijų, (...) suprantu, kad negalima taip daryti, bet kas jau padaryta, tas padaryta“, – pažymėjo jis.

V. Antonovas šiuo metu taip pat teisiamas Latvijoje – Rygos teisme nagrinėjama byla prieš jį ir buvusį „Latvijas Krajbanka“, kuris priklausė „Snorui“, vadovą Ivarą Prieditį. Gegužę generalinė prokurorė teigė, kad Lietuva dar nėra gavusi Latvijos prašymo išduoti V. Antonovą.

Atvertus bylą Lietuvoje pirmadienį teisme taip pat buvo pranešta, kad V. Antonovas prašo teismo leisti jam atlikti bausmę dar nesulaukus Apeliacinio teismo verdikto.

Kaip anksčiau sakė teismo atstovė Venta Valčackienė, V. Antonovas bus laikomas suimtas iki tol, kol įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis „Snoro“ baudžiamojoje byloje. 

Prokuratūra buvo patvirtinusi, kad V. Antonovas į Lietuvą iš Prancūzijos lėktuvu buvo atgabentas gegužės 22 d., šalies teismui šiemet galutinai atmetus pagal Europos arešto orderį suimto bankininko skundą.

Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste.

Nuteistas dėl 509 mln. eurų turto pasisavinimo

V. Antonovą Vilniaus apygardos teismas užpernai pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų.

Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Baudžiamojoje byloje yra gauti keturi apeliaciniai skundai. Du iš šių skundų yra susiję su nuteistaisiais V. Antonovu ir kitu buvusiu banko „Snoras“ vadovu – R. Baranausku. Kiti du – su kitais bylos proceso dalyviais.

R. Baranauskas, teisėsaugos duomenimis, yra Rusijoje, jam įteikti dokumentų dėl dalyvavimo teismo procese nepavyksta.

Nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.