Kodėl dešimtokai, net dukart neišlaikę patikrinimų, praleidžiami į 11 klasę?

„Dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo: šiais metais matematiką išlaikė 83,1 proc., pernai - 82,2 proc. (per pirmą vertinimą). Paskui buvo pakartotinė sesija, apie 90 proc. išlaikė lietuvių kalbą ir literatūrą, paskui dar pakartotinis buvo. Taigi kokiais tyrimais ir argumentais remdamiesi jūs norite padaryti, kad tie, kurie neišlaikė net pakartotinės sesijos ir neįgijo bazinių, menkiausių bazinių kompetencijų, gali pereiti ir mokytis 11 klasėje, kai ir vadovų asociacijos, ir dalykininkai, ir taip toliau tam prieštarauja?", - stebėjosi V.Targamadzė.

R.Popovienė teisino rezultatų neparodžiusius paauglius.

„Tie rezultatai galbūt yra iš tų metų, kai vaikai du metus mokėsi nuotoliniu būdu. Tai irgi turėjo įtakos, tikrai neturime to paneigti. Tačiau aš galbūt galėčiau atsakyti taip, kad mes iš tiesų turėtume spręsti, plačiau žiūrėti į šitą klausimą ir spręsti, žiūrėdami į kiekvieną vaiką. Pirmiausia, mokyklose dirba karjeros specialistai, kurie tikrai turėtų dirbti ir nukreipti vaikus pagal jų gabumus, matyti, kuriems sunkiau sekasi mokytis, apskritai visus dalykus, ir tada galbūt nukreipti juos tikrai į profesinę mokyklą ar rinktis kažkokį kitą kelią.

Tačiau dešimtoje klasėje moksleiviai mokosi ne tik matematiką ir lietuvių - jie dar šalia mokosi 12 pagrindinių dalykų. Todėl aš norėčiau sakyti: ar mes tikrai galime pagal matematiką (lietuvių kalbos neišlaiko tik 5 proc.) nuspręsti vaiko kelią, jo pasirinkimą? Ar tikrai mes turime jam užkirsti?

Manau, kad turėtume galbūt siekti sudaryti sąlygas likviduoti mokymosi spragas, bet neužkirsti kelio ir neišstumti vaiko visiškai iš švietimo sistemos ar iš mokyklos. Ir dabar Švietimo įstatyme yra įteisinta 20 konsultacinių valandų ne mažiau negu penkių vaikų grupėje, kada jie gali likviduoti tas savo spragas ir pagilinti žinias, ko jie nežinojo. Tačiau nėra to užtikrintumo ir nėra to, kaip čia pasakyti, privalomumo, kad vaikas ateitų į tas konsultacijas. Tai mes turėtume matyti, kur yra tos spragos, ir žiūrėti, kad jis tikrai ateitų, nes valstybė skiria tuos pinigus ir mokytojas gauna tuos pinigus, ar vaikas ateina, ar neateina. Tai šiuo atveju tikrai mes spręsime ir ieškosime tų galimybių, kad tikrai vaikas ateitų į konsultaciją.

Kita vertus, ir neišlaikęs, ir neįgijęs pagrindinio ugdymo pažymėjimo, jis, nuėjęs į profesinę mokyklą, taip pat negalės studijuoti profesijos, jis rinksis tiktai tą pačią žemiausią kvalifikacinę kategoriją, galės ir vėl kartoti kursą. Mes vėlgi turime dar didžiulę problemą dėl to. Tai slenkstis, kaip dabar yra numatyta, kad vaikas neišlaikęs tikrai negali eiti į gimnaziją, tai tikrai nėra tas sprendimas, pagal kurį mes šiandien turėtume eiti.

Taip, tai yra tam tikrų problemų ir mes visi jas turime dabar spręsti. Konsultacijos yra paskirtos, vaikas turi ateiti, tačiau kiekvienas vaikas turi galimybę rinktis. Matematika ir lietuvių kalba šalia 12 pagrindinių dalykų nėra tas kelias, kad mes turime užkirsti. Yra karjeros specialistai, yra profesijų pasirinkimo kryptys, yra konsultacijos vaikams, kur išties mes turėtume kalbėti ir ieškoti tų galimybių. Mūsų Vyriausybė yra orientuota į regioninę politiką ir lygias galimybes kiekvienam vaikui, nesvarbu, kokia jo ekonominė, socialinė padėtis ar kitos sąlygos, mes turime ieškoti galimybių, kad kiekvienas galėtų rasti savo kelią ir pasiekti tą tikslą", - atsakė ministrė R.Popovienė.