1 nuotr.Šiemet pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuvai nukritus 13 pozicijų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) teigia, kad tai lėmė daugiau nei šalies ekonomikos augimas ar inovacijų lygis – įtakos turėjo ir geopolitinė įtampa, prekybos trikdžiai bei suprastėję verslo lūkesčiai.
Kasmetiniame Šveicarijoje įsikūrusio Tarptautinio vadybos plėtros instituto (IMD) konkurencingumo reitinge, kuriame vertinamos 70 valstybių, Lietuva šiemet nukrito iš 21 vietos į 34, iš viso surinkusi 67,3 balus iš 100.
Pasak ministerijos, valstybių pozicijos vis daugiau įtakos daro augantis geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų svyravimai, investicijų aplinka, talentų prieinamumas ir institucijų patikimumas.
„Vadovų apklausose Lietuva išsiskyrė itin aukštu ekonominio neapibrėžtumo vertinimu: net 95,2 proc. apklaustų vadovų nurodė, kad verslo pasitikėjimą labiausiai mažina neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų“, – išplatintame pranešime sako ministerijos ekonomistas Titas Budreika.
„Tai leidžia manyti, kad rezultatą paveikė ne tik vidaus ekonomikos rodikliai, bet ir geopolitinė įtampa, prekybos trikdžiai bei suprastėję verslo lūkesčiai“, – tikina ekonomistas.
Jo teigimu, tai patvirtina ir faktas, kad anksčiau turėtas pozicijas prarado tokios ekonomikos kaip Šveicarija, Suomija, Islandija, Norvegija.
„Tai rodo, kad konkurencingumas tampa vis jautresnis tiek pasauliniams ekonominiams procesams, tiek verslo lūkesčiams“, – teigia ekonomistas.
Pasak T. Budreikos, suprastėjusį Lietuvos reitingą reikia vertinti suprantant, kad trečdalis jo balų priklauso nuo „minkštųjų“ rodiklių, surenkamų apklausų būdu, kurie pastaraisiais metais šalyje iš tiesų reikšmingai suprastėjo.
„Likusi dalis indekso priklauso nuo faktinių duomenų, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra konkurencinga. Skirtumai tarp šalių yra nedideli, o visi rodikliai turi vienodą svorį, todėl net ir nedideli balų pokyčiai gali lemti reikšmingus vietos pasikeitimus“, – nurodo jis.
Ministerijos teigimu, dalis šalies verslų iš tiesų susiduria su konkurencingumo problemomis, ypač – žemesnės pridėtinės vertės prekių segmente, tam ministerijoje parengtas priemonių planas, Seime registruoti Pelno įstatymo pakeitimai.
„Svarbiausia stebėti ne vien metinius reitingų pokyčius, bet ir ilgalaikes ekonomikos transformacijos tendencijas“, – nurodo EIM.
Šiemet prasčiausias rezultatas fiksuojamas pagal ekonominius rodiklius – Lietuva yra 49 vietoje (pernai – 38), surinkusi 49,5 balus, geriausias – valdžios efektyvumo srityje, 25 vieta (pernai – 23), surinktas 61,1 balas.
Verslo efektyvumo srityje šalis per metus nukrito 18 pozicijų – nuo 17 iki 35 pozicijos (šiemet surinko 57,3 balus), infrastruktūros srityje – 8 pozicijomis nuo 26 iki 34 (surinko 58,7 balus).
Tarp pagrindinių šiemet Lietuvai kylančių iššūkių IMD išskiria gynybą ir tvarų didėjantį karinių išlaidų finansavimą, spaudimą dėl būsto įperkamumo didžiuosiuose miestuose, energijos kainų svyravimus, ribotą produktyvumo augimą tradiciniuose pramonės sektoriuose, visuomenės senėjimą, dėl ko auga spaudimas sveikatos ir pensijų sistemoms.
Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva buvo vienintelė, kuri reitinge nukrito – Estija pakilo penkiomis pozicijomis į 28 vietą (pernai – 33 vietoje) ir surinko 70,5 balus, Latvija, nors vis dar yra žemiau nei Lietuva, pakilo trimis pozicijomis, iš 38 į 35 vietą (surinko 67,2 balus).
