1 nuotr.Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas palaiko bręstančią iniciatyvą keisti Konstituciją, numatant galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Anot jo, šiuo metu galiojantis masinių ginklų draudimas neleidžia Lietuvai užtikrinti NATO suteikiamų gynybinių pajėgumų.
„Niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą Lietuvoje taikos metu, jokio branduolinio ginklo dislokavimo taikos metu Lietuvoje nebus. Tačiau mes esame NATO gynybinio Aljanso dalis, NATO turi branduolinius pajėgumus tiek atgrasymui, tiek gynybai“, – sakė R. Kaunas.
„Lietuva liko vienintelė praktiškai valstybė Rytų Europoje (...), kuri draudžia branduolinį ginklą, jo naudojimą atgrasymui krizės arba karo metu. Tai nesuteikia mums kaip šaliai, kaip NATO Aljansui galimybės panaudoti pilnus Aljanso teikiamus gynybinius pajėgumus“, – akcentavo jis.
Laikinasis ministras teigia palaikantis iniciatyvą keisti branduolinius ginklus draudžiančią Konstitucijos pataisą, nes, pasak jo, būtina išnaudoti visus NATO suteikiamus gynybinius pajėgumus.
„Todėl aš palaikau šio konstitucinio straipsnio pakeitimą, kad mes kaip NATO Aljanso valstybė galėtume užtikrinti visus NATO teikiamus pajėgumus savo teritorijos, savo piliečių, savo šalies saugumui garantuoti“, – sakė R. Kaunas.
„Mes turime aiškiai parodyti, kad karo ar krizės atveju Lietuva pasitelks visas galimas NATO galimybes ginti savo teritoriją ir savo žmones, savo piliečius. Todėl turime peržiūrėti savo įstatymus, peržiūrėti savo Konstituciją ir turime užtikrinti savo gebėjimus gintis pilna apimtimi ir aiškiai pademonstruoti tai“, – pabrėžė laikinasis krašto apsaugos ministras.
Dėl branduolinio ginklo – svarstymai keisti Konstituciją
Kaip skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas dar gegužę pareiškė matantis tokią galimybę. Šiai diskusijai pritartų ir prezidentas Gitanas Nausėda, tada nurodė jo patarėjas Ramūnas Dilba.
Birželio pradžioje, tęsiantis diskusijoms dėl galimo Konstitucijos nuostatos, draudžiančios dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje, keitimo, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, jog Seime jau yra prasidėjęs potencialių balsų skaičiavimo etapas.
Savo ruožtu laikinoji premjerė Inga Ruginienė interviu LNK televizijai sakė, jog tai padaryti būtų galima „žemesnio lygio“ teisės aktu. Jos teigimu, tai leistų sprendimus priimti sparčiau.
„Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
