Algimantas RUSTEIKA: Hegemonų spindesys ir skurdas

Leonidas Iljičius kalbėdavo ilgai, visi plojo, bet nelabai aišku kodėl. Bidenas Iljičius kalbėjo irgi ilgai, po to Google paaiškindavo, ką norėjo pasakyt. Abu nesiorientavo aplinkoje, abu vedžiojo už parankių, tik Džo mėgo pargriuvinėti, Lionia - išgėrinėti. "Reike kaška dariti!"

Lionios ordinai dengia pusę kostiumo ir sveria pūdą ar pusantro, sunkiai paneša. TSRS piliečiai mato, kad kažkas čia ne taip. Krituolis Džo sunkiai paneša save patį, slampinėja su juodais akiniais - kai juos užsideda juk visada vasara. Toks geras senukas, vis bando šypsotis. JAV piliečiai mato - kažkas čia ne taip ir Twitter tai patvirtina kas 5 minutes.

TSRS stagnuojanti ekonomika, technologinis atsilikimas, didelės karinės išlaidos. JAV didelis valstybės skolos lygis, globalios konkurencijos augimas, vidinė nelygybė.

TSRS per didelė, išlaikyti įtaką Rytų Europoje ir visokiose "socialistinės ortientacijos" vagių ir banditų valstybėlėse darėsi per brangu. JAV - globali galia su didžiuliais įsipareigojimais, išlaikyti NATO pašalpinius, šimtus karinių bazių, ekonominę įtaką - irgi per brangu. Dolerių spaustuvė ima perkaisti.

Visuotinė spektaklio pabaigos nuojauta - "reike kaška dariti!" Ir Gorbis bando. Atidarykim sienas, bus geriau! - ir sistema sugriuvo.

Reformos išlaisvina procesus, išpančioja arklius, kurių nebebuvo galima suvaldyti.

Iš Kompartijos ir KGB gelmių pavogto pradinio kapitalo iškyla naujasis "nepriklausomų respublikų" elitas. D.Trampas taip pat sistemos laužytojas: išardykim sistemą, bus geriau! Ir ima griauti ne tik tai, kas pasenę, bet viską, savo partijos ir asmeninę ateitį politikoje - taip pat.

Vienas tikėjo reformomis, kitas - chaosu kaip strategija. Ir ten, ir ten vidiniai konfliktai tampa pavojingesniais už išorinius. Visi nervingai žiūri, kas bus.

O bus tas pats - žlungančios imperijos reformatoriaus pastangos imperiją išsaugoti ją sugriaus. Tokia istorijos logika, tik kaina gali būti didelė.

Tarifų karo frontas

Geras pavyzdys, kaip primityvi, vienos JAV prieš visus nukreipta politika nebeveikia, nes pasaulis pasikeitė ir galios hegemonui nebepakanka.

Planuota įvesti triženklius muitų tarifus, bet įvesti tik truputį didesni. Beveik trilijoną dolerių siekiantis bendras JAV prekybos deficitas iki 2025 m. sumažėjo tik 0,2 proc. Biudžeto pajamos iš tarifų padidėjo beveik keturis kartus - nuo 7,2 mlrd. USD iki 26,6 mlrd. USD., tačiau JAV biudžetui tai tik skatikai.

Iškilmingai paskelbta, kad "užsieniečiai sumokės". O iš tikrųjų kitų šalių firmos arba vietiniai importuotojai, įvežantys prekes į JAV, didesnius muitus įsitraukė į kainą ir pirkdami juos papildomai sumokėjo eiliniai amerikiečiai.

Toliau - dar gražiau. Vasarį JAV Aukščiausiasis Teismas šiuos tarifus pripažino neteisėtais, o balandį pats D.Trampas patvirtino, kad pinigai importuotojams, t.y. tiems, kas muitus biudžetui sumokėjo, turės būti grąžinti - maždaug 160 mlrd. dolerių.

Taigi, teks išmokėti kelis kartus daugiau, negu papildomai surinkta į biudžetą. Amerikiečiams niekas nei cento negrąžins.

Gražins importuotojams, kurie jau ir taip per padidintas kainas tuos mokesčius patys susigrąžino. Dabar JAV vyriausybė juos dar kartą jiems išmokės, surinkusi iš kitų amerikiečių mokamų mokesčių...

Ir čia ne "demokratų pikta ranka", nes JAV AT respublikonų paskirti teisėjai turi daugumą. Bet JAV Aukščiausiasis Teismas - tai ne "prostitucinis".

Šiuo metu JAV AT konservatoriai turi aiškią daugumą, ir daugumą jų paskyrė respublikonai, tarp jų ir D.Trumpas. Ir JAV, kitaip nei pas mus, yra skirtumas tarp konservatyvaus teisėjo ir politinio nuolankumo valdžiai.

JAV Aukščiausiajame Teisme ypač branginamas institucinis prestižas. Teisėjai paskiriami visam gyvenimui, dirba ne juos paskyrusiam asmeniui ir nuo jo absoliučiai nebepriklauso.

Todėl saugo ne partiją, o paties Teismo ir savo kaip teisėjų autoritetą. Ir Amerikos konservatyvieji teisėjai dažnai yra labai griežti būtent valdžios galių ribojimo klausimu.

Jie dešinieji kultūriniais, šeimų klausimais, bet kartu labai formalistiški Konstitucijos ir įstatymo raidės atžvilgiu.

Jeigu Trumpas tarifus įvedė remdamasis įstatymu, kuris tam nesuteikė pakankamų galių, konservatyvūs teisėjai pasakė, ką ir turėjo pasakyti: prezidentas viršijo įgaliojimus.

Protingas politikas turi numatyti tokias galimybes ir jų išvengti. O narcizas eina kaktomuša iki galo. Ir dabar tenka susidurti su savo veikimo pasekmėmis.

Irano karo frontas

NATO žvalgyba mano, jog Irano raketų pajėgumai išliko bent 60 procentų. JAV žvalgyba mano, kad 90 procentų Irano po žeme esančių raketų saugyklų ir paleidimo įrenginių dabar yra „iš dalies arba visiškai veikiantys". Išlaikyta prieiga prie 30 iš 33 Irano raketų bazių, dislokuotų palei Hormūzo sąsiaurį.

Iranas išsaugojo ir dideles balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargas mėnesiams karo. Šalis taip pat turi pajėgumus gaminti didelius kiekius nebrangių, vienos krypties kamikadzių dronų, kurie buvo labai svarbūs smūgiams prieš kitas Artimųjų Rytų šalis.

Vandens kelias, kuriuo plukdoma apie penktadalį pasaulio naftos, tebėra Irano blokadoje, o JAV atsisako konkrečių pastangų nukreipti komercinius laivus per Hormūzo sąsiaurį.

D.Trumpas teigė, kad Irano karinis jūrų laivynas „guli jūros dugne, visiškai sunaikintas". Tačiau daugiatūkstantinis greitaeigių katerių spiečius, vadinamas „uodų laivynu", kelia ne mažesnę grėsmę.

Tai leidžia Teheranui išlaikyti blokadą, nepaisant žalos kai kuriems didesniems jo karo laivams.

Jau kalbama apie Teherano mokesčius už povandeninių kabelių, einančių per Hormūzo sąsiaurį, naudojimą.

Tai užtikrintų Irano kontrolę šiame vandens kelyje ir galėtų generuoti milijardus dolerių, tuo pačiu suteiktų Teheranui naują įtaką Vakarams. Šiais kabeliais perduodama apie 99 proc. pasaulinio interneto srauto.

Jais taip pat perduodamas telekomunikacijų ir elektros energijos ryšys tarp šalių, be to, jie yra būtini debesijos paslaugoms ir internetiniam ryšiui.

Kabelių pažeidimas reikštų esmingą interneto sulėtėjimą arba nutrūkimus, elektroninės prekybos sutrikimus, finansinių operacijų atidėjimą ir visų šių sutrikimų ekonomines pasekmes.

Apie pasaulinių trąšų, helio, suskystintų dujų ir kitų resursų gavybos ir tiekimo grandinių trūkinėjimą, kuris neišvengiamai kelia ir kels maisto ir visų kitų gamybos produktų kainas, jau daug rašyta.

Tačiau sudėtingiausia išlieka naftos rinka, nes jai gresia ne kainų šokas, o fizinis produkto trūkumas karo veiksmų atnaujinimo atveju.

Iki šiol valstybės naudojo strateginius rezervus, plaukė dar iki karo pakrauti tanklaiviai į gavimo uostus, perdirbimo įmonės naudojo savas sukauptas atsargas. Dabar daugelyje valstybių visi šie šaltiniai lėtai, bet artėja prie išsekimo.

Tolesnio karo ir blokados atveju garantuota pasaulinė naftos krizė, neišvengiamai sukelsianti stagfliaciją - patį blogiausią visuotinės krizės variantą.

JAV ir Izraeliui atnaujinus bombardavimus ir iškilus realiai grėsmei Irano valstybės išlikimui, Teheranas atakuotų regiono elektrines, naftos ir dujų infrastruktūrą, naftotiekį į Raudonąją jūrą, vandens gėlinimo įrenginius.

Izraelis ypač pažeidžiamas, nes turi tik keletą didelių elektrinių ir yra energetinė sala be galimybės subalansuoti tiekimą infrastruktūrinių krizių atveju.

Be kondicionierių klimate, kur ateina karščiai 40-50 laipsnių pavėsyje, kur beveik visas vanduo iš gėlinimo įrenginių, o miestai dažnai turi kelioms dienoms vandens atsargų, tai reikštų masinę humanitarinę katastrofą.

Nustotų veikti ir kanalizacija, maisto saugyklų šaldymo įranga, ligoninės, ištisi regionai taptų netinkami gyventi milijonams žmonių.

Ar D.Trampas išdrįs imtis karo, atvesiančio į tokias pasekmes - klausimas, kurio atsakymas vertas Nobelio premijos. Kad tarptautinis kriminalinis nusikaltėlis B.Netanyahu tam gali pasiryžti - net neabejoju.

Kinijos frontas

M.Rubio nuo 2020 m. Kinija įvedė sankcijas dėl jo aktyvios paramos Honkongo protestų judėjimui - draudimą atvykti į Kiniją ir kitus apribojimus. Sankcijos ir dabar teisiškai galioja.

M.Rubio tapus JAV valstybės sekretoriumi, Kinija oficialiuose dokumentuose pakeitė jo pavardės hieroglifų rašybą, kad galėtų priimti jį Pekine, formaliai nepanaikindama sankcijų.

M.Rubio dalyvavo valstybiniame vizite Kinijoje. Susitiko su Kinijos diplomatijos vadovais, dalyvavo Trumpo-Xi derybose. Situacija ypatinga diplomatinėje praktikoje - JAV valstybės sekretorius lankosi šalyje, kuri oficialiai yra jį sankcionavusi ir uždraudusi atvykti.

Kinijos frontas pralaimimas. Nes būtent dėl Kinijos aprūpinimo nafta sutrikdymo ir geresnių D.Trampo derybinių pozicijų Pekine ir buvo pritarta B.Netanyahu karui prieš Iraną. Jam nepavykus geros kortos ne vien JAV rankose.

Kinija ir toliau visais būdais kaupė strategines ir komercines naftos atsargas ir jos įvairiais vertinimais gali siekti iki 2 milijardų barelių. O toliau tęsiant regioną sprogdinantį karą 6-8 doleriai už galoną benzino JAV greitai virstų didžiule politine prize.

Pekine pačią pirmą dieną D.Trampui pasakyta aiškiai - bet kokia Taivano nepriklausomybė reiškia karą. Hegemonas gavo aiškų signalą nesikišti kur nereikia. Ir D.Trampas nedelsiant viešai įspėjo jokių Taivano "oficialių nepriklausomybių" neskelbti.

Tarsi turėtų nors vieną šansą iš šimto "apginti". Dabar, iššaudžius didelę dalį arsenalo Persijos įlankoje, net ir labai norint kariauti neišeis. Teks ne diktuoti savo valią ir priversti paklusti, o ieškoti kompromisų ir daug kur nusileisti tam, kad išsaugotum bent tą, ką turi.

Žinant D.Trampo silpnybę girti patį save net tada, kai reikėtų verkti, jo tyla po vizito daugiau negu iškalbinga.

Nieko pergalingo nepasakė ir tuo pasakyta viskas. Jokių "nugalėtojo" pareiškimų. Jokių Kinijos įsipareigojimų nei dėl Irano, nei dėl Ukrainos. Nieko konkretaus. Tik bendros frazės ir pasidžiaugimai geru dabartiniu ir būsimu atsakomuoju Xi vizitu.

Rezultatas akivaizdus - pasaulio policininko niekas nebebijo ir nebebijos. Jam pačiam laikas imti bijoti. Taip, niekas turimos įtakos neatims, bet ir papildomos įtakos neduos.

Teks susitaikyti su tuo, kad nebesi geopolitinis hegemonas ir turi ką turi. Pasaulis pasikeitė ir pats tą paspartinai. Bet kaip sunku tą padaryti...

Įsivaizduokit - atėjot į svečius, gavote dovanų. Ir štai, išvykstate namo. Atsisveikinat. Šeimininkai mato, kaip sėdat į savo automobilius ir prieš tai visas iš jų gautas dovanas demonstratyviai išmetate į kieme stovinčią šiukšliadėžę. Būtent tą JAV delegacija Kinijoje ir padarė.

Prieš lipant į Air Force One JAV delegacijos darbuotojai surinko visus ženkliukus, suvenyrus, įvairias kinų išdalintas dovanas ir sumetė į konteinerį prie lėktuvo trapų. Na taip, po aukšto lygio valstybinių vizitų dovanos ir suvenyrai tikrinami dėl pasiklausymo įrangos.

Kai kurie maisto produktai, gėlės, dekoracijos ar vienkartiniai daiktai sunaikinami. Bet kodėl tą daryti viešai? Juolab, kad jokie asmeniniai JAV pareigūnų telefonai apskritai nebuvo naudojami, delegacija turėjo laikinus „švarius" telefonus, elektronika visada laikoma išjungta "Faradėjaus maišuose".

Diplomatinėje kultūroje, ypač Kinijoje, labai svarbi ne tik pagarba, bet ir jos parodymas. Todėl demonstratyvus kinietiškų dovanų išmetimas į šiukšlių konteinerį buvo suprastas kaip tyčinis pažeminimas.

Tai akimirksniu virto beveik Šaltojo karo metafora. Daug kas būtent taip sureagavo - ypač Azijos valstybių komentatoriai.

Techniškai visa tai buvo galima atlikti uždarame angare, po skrydžio, karinėje bazėje, be kamerų. Kinų politinėje kultūroje „veido" („mianzi") tema labai svarbi.

Net jei Pekinas oficialiai nereaguos, tokie epizodai yra pastebimi ir prisimenami ilgam. "Hegemonai" tiesiog dar kartą parodė pasauliui savo menkystę. Ir nieko daugiau.

Hegemonų nuotykiai Europoje

Vokietijoje „Alternatyva Vokietijai" (AfD) per pastaruosius du mėnesius apklausose aplenkė kanclerio Friedricho Merzo partiją. AfD jau nebėra vien „rytų protesto partija", tai pirmaujanti nacionalinė partija.

Ji pradeda augti ir vakaruose - net tokiose tradiciškai nuosaikiose žemėse kaip Reino kraštas-Pfalcas ar Badenas-Viurtembergas.

INSA apklausoje balandžio pabaigoje AfD pasiekė rekordinius 28 %. Kai kuriuose rytų Vokietijos regionuose (pvz., Saksonijoje-Anhalte) AfD jau prognozuojama arti ar virš 35-40 %.

Tuo tarpu dabar valdžioje esančių Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) valdančiojo bloko Bavarijoje reitingas per pastarąjį mėnesį sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 24 proc.

Tik 13 % vokiečių yra patenkinti CDU/CSU ir socialdemokratų federalinių vyriausybių veikla. Žemesnis įvertinimas per visą apklausos istoriją buvo pastebėtas tik tris kartus.

F.Merzo reitingai irgi muša žemumų rekordus. Jo kaip kanclerio, darbui pritaria tik 16 % respondentų - istoriškai žemiausias kada nors „DeutschlandTrend" apklausoje užfiksuotas įvertinimas. 69 % vokiečių mano, kad F. Merzas netinka federalinio kanclerio pareigoms.

Jungtinėje Karalystėje pralaimi ne tik Keiras Starmeris, bet visa politinė sistema. Ką tik įvykusiuose vietos rinkimuose žmonės balsavo ne „už", o „prieš visus senus". Ir tai jau nebe vienkartinis protestas po Brexit'o, o ilgalaikis persigrupavimas.

Rezultatai ir tendencijos Britanijos vietos rinkimuose - brutalūs tradicinėms partijoms. Didžiausias laimėtojas - Nigelio Farage'o partija "Reform UK", didžiausi pralaimėtojai - valdančioji Leiboristų partija ir konservatoriai.

Tai Britanijai tektoninis pokytis, nes abi tradicinės sistemos partijos pirmą kartą pralaimi. Britanijos rinkėjai vienodai pikti ant visų „sisteminių".

Reform UK vietos valdžios organuose gavo 1453 vietas, leiboristai 1068, konservatoriai 801. Britų dvipartinė sistema "liberalai prieš konservatorius" akivaizdžiai subyrėjo. Leiboristai praranda darbininkų rajonus, konservatoriai praranda provinciją.

Tai ženklas būsimiems parlamento rinkimams, kurie toli, tačiau gali būti ir priešlaikiniai, jei K.Starmeris būtų atstatydintas - tokių reikalavimų ir parlamente, ir jo partijoje vis daugiau.

Ukrainos hegemono likimas

Ukrainoje uždanga lėtai ėmė leistis. Artėja momentas, kada aktoriai išeis nusilenkti, tik plojimų nebus. O gal bus?

Ar šiaip ir D.Trampas, ir V.Putinas viešai pasakė, kad "karas Ukrainoje artimiausiu metu baigsis"? Ir kad abu kaip susitarę kartoja, kad V.Zelenskis - pagrindinė kliūtis taikai?

Ir buvusi V.Zelenskio spaudos atstovė Vakarų žiniasklaidoje staiga nei iš šio, nei iš to - ir iš kur mergaitei tiek drąsos? - ėmė ir išdrįso galų gale paskelbti pasauliui viešą "paslaptį", kad V.Zelenskis narkomanas, diktatorius ir jam nusispjaut ant savo šalies ir tautos likimo?

Ir - kaip netikėta! - kaip pagal užsakymą staiga prasideda artimiausio V.Zelenskio bendražygio, A.Jermako teismo procesas. Byloje dėl korupcijos statant iš valstybės pavogtais pinigais valdžios viršūnei prabangius namus.

Ir pinigus vogė, ir namus patriotiška dvaro ponija projektavosi tuo pačiu metu, kai visam pasauliui rodė vaizdus iš Bučos. Ir byloje - visi iki vieno Ukrainoje ir pasaulyje žino - tarp 4 naudos gavėjų svarbiausias V.Zelenskis.

Sutapimas? Sėkmės gyvenant savo susikurtame naiviame vaikų darželio ir budrių pasaulėlyje. Iš tikrųjų tai ženklai, kad 12 metų trukęs Maidano projektas eina į pabaigą.

Vakarų Europai baigėsi ginklai ir finansai, politinės sistemos braška ir esami politiniai lavonai - tik laikinai einančios pareigas pamėklės.

D.Trampui su Bibi Netanyahu prakišus Irano karą karštligiškai reikia sustabdyti slinkimą žemyn link apkaltos (abiems gresia) krašto.

Sustabdyti galutinį politinį žlugimą Artimuosiuose Rytuose ir tuo pačiu išgelbėti D.Trampą nuo atsakomybės dėl vis realesnės, didžiulės pasaulinės krizės gali tik įtaką Iranui turintys Pekinas ir Maskva.

Ir šiame skrydyje žemyn iš krentančio baliono gali būti išmetamas balastas. Už pagalbą Persijos įlankoje ir atidedant Taivano problemą, kur dabar JAV neturi jokių karinės galios poveikio galimybių, gali būti aukojama Ukraina ir V.Zelenskis.

Šito JAV partneriams Maskvoje ir Pekine reikia, interesai sutampa. Klausimas tik dėl kainos - labai tikėtina, kad susitars.

D.Trampas jau buvo Pekine pas Xi, "neatmeta galimybės", kad ir į Maskvą palėkti gali su V.Putinu susitarti. O V.Putinas irgi neužilgo vyks į Pekiną. Žodžiu, hegemonai tarsis.

Rusija karo nusilpninta tiek, kiek tai buvo įmanoma. Visi realiai įgyvendinami "globaliųjų Vakarų" tikslai pasiekti, o tolesnės pastangos būtų per brangios. Nebeapsimoka.

O ir Ukraina jau kaip ir pasidalinta. Ir su JAV, ir su britais pasirašytos resursų faktinio padovanojimo šimtametės sutartys.

Klausimas dabar tik kaip toliau maitėdos tarpusavyje grobį dalinsis. Didžiulė Europos valstybė su milžiniškais turtais tapo sugriauta, išvogta, vidinių prieštaravimų draskoma, menkystų administruojama teritorija.

Iš 50 milijonų gyventojų įvairiais vertinimais liko 22 - 25 milijonai.

V.Zelenskis dabar irgi politinis lavonas, nes vykstant procesui bus atskleidžiama vis daugiau ir jokių rinkimų niekada nebelaimės. Belieka kariauti iki paskutinio ukrainiečio už savo asmeninį išlikimą, toliau vaidinant patriotinį herojų.

O juk pradžia buvo ne šiaip maidanas, kas ukrainiečiams įprasta protesto forma. Pradžia buvo Euromaidanas. Tikslas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Įrašytas net į šalies Konstituciją.

O dabar paaiškėjo, kad tie pažadai buvo tik prievartautojo kvietimas merginai eiti pas jį pasiklausyti muzikos. Tik morka asilėliui, paskui kurią dvylika metų tauta ėjo į savo valstybės sužlugdymą.

Ir kas dabar atsakys, kas labiau kaltas? Ar tie gudruoliai, kurie tą morką prieš akis pririšę už melo virvelės mojavo? Aš tie vedliai, kurie vis sočiau su savo klanais turtėdami tuo keliu tautą ir valstybę vedė? Ir kas gali paneigti, kad jokių atsibudimų nebus ir bus susinaikinta iki galo?

Mūsų hegemonų žygdarbiai

Latvijos gynybos ministras atsistatydino dėl to, kad nesugebėta apsaugoti valstybės nuo kelių birbiančių dronų įskridimo į šalies teritoriją. Nors dronus Latvijos oro erdvėje mato, apie dronų įskridimą ir pavojus buvo informuojama visuomenė.

Mūsiškiai nesugebėjo ne tik nuo kovinių dronų apsaugoti, bet net jų pastebėti. Jie dronų Lietuvos oro erdvėje nemato - matyt, ji kitokia, negu Latvijoje. Pirmąjį atvejį netgi ilgai neigė. Visuomenės informuoti niekas net nesirengė, patys žmonės mūsų "gynėjus" informavo.

Daug daugiau padaręs latvių gynybos ministras atsistatydina. O mūsiškis, klapsėdamas kiaulės akutėmis, jokios atsakomybės nejaučia, viskas gerai. Va, kai pastatys poligoną, tada tikrai ims dronus pastebėti.

Užvakar atskrido ir nukrito dar vienas karinis dronas su sprogmenimis Samanės kaime. Sienos apsaugos tarnyba pastebėjo, pranešė karinėms oro pajėgoms.

Kariuomenė drono nepastebėjo, radarai neužfiksavo. Gyventojų, kaip visada, vėl niekas neinformavo. Droną su sprogmenimis rado žmogus, pjovęs žolę...

R.Kaunas informavo tautą, kad „integruoja radarus, testuoja programinę įrangą, kuria vientisą sistemą"... Gražioji Inga Ruginienė trečiadienį žada šaukti (a-ū-ū-ū!) Nacionalinės saugumo komisijos posėdį.

Akcentavo, kad nuosekliai stiprinami tiek oro erdvės stebėjimo (nors niekas nieko nepastebi), tiek ir gyventojų informavimo (nors niekas nei karto žmonių neinformavo) „pajėgumai"...

Nes mūsų "hegemonams", gyvenantiems marsiečių pasaulyje, svarbu kuo greičiau ir plačiau ištaškyti netikėtai nukritusius milijardus, įtikti Briuselio biurokratijai, šimtąjį kartą apspjaudyti R.Žemaitaitį, kariauti tarpusavio kompromatų karus, nugriauti Sporto rūmus, nekreipiant absoliučiai jokio dėmesio nei į žmones, nei į šalies ateitį. Ir kuo garsiau ir kvailiau loti apie grėsmes.

O mes stebimės, kodėl už mus niekas, net Ukraina, Eurovizijoje nebalsuoja. Todėl, kad ten politinių ir žmogiškų simpatijų balsavimas.

Mes esam nedidelė, mažai kam žinoma tauta. Ir eiliniai kitų šalių žmonės, matydami klounus mūsų valdžios viršūnėje, apie Lietuvą ir mus galvoja taip pat.