Savivaldybės tik dabar baigė šildymo sezoną, kuris gyventojams šiemet buvo rimtas iššūkis dėl pakilusių kainų. Tai rodo ir padidėjęs asmenų, prašančių gauti kompensaciją už šildymą, skaičius. Tiesa, ne visi jie valstybės paramos sulauks. Aiškėja, kad pasiėmę pinigus iš II pakopos gali būti palaikyti turtingesniais ir kompensacija jiems jau nebus suteikta.
Ką tik baigėsi laikas, kai buvo galima pateikti prašymą gauti kompensaciją už visą šildymo laikotarpį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2025 m. būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, išlaidos kompensacijoms mokėti sudarė apie 59 mln. Eur.
Tačiau prognozuojama, kad 2026 m. šioms kompensacijoms prireiks apie 80 mln. Eur, o jas gaus apie 190 tūkst. asmenų (gavėjų skaičius, palyginti su 2025 m. išaugs apie 38 proc.).
Įprastai už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Gyventojai jaučiasi apgauti
Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus - nuo 20 iki 40 proc.). Tačiau daliai žmonių buvo staigmena tai, kad į pajamas įskaičiuoti pinigai, kurie buvo pervesti jiems pasitraukus iš II pakopos.
Pirmu langu pasinaudoję gyventojai pinigus gavo kaip tik balandžio mėnesį, kai baigėsi prašymų gauti šildymo kompensaciją pateikimo terminas.
Tačiau aiškėja, kad net ir vėliau pasitrauksiantys rizikuoja netekti socialinės paramos, kuri iki šiol jiems priklausė, nes II pakopos pinigai skaičiuojami kaip naujos pajamos.
„Kaip gali būti, kad šie pinigai yra laikomi pajamomis? Juk tai yra pajamos, kurios buvo gaunamos daug metų. Nuo savo nedidelio kelių šimtų eurų atlyginimo, skyriau nedidelę sumą kaupimui, kuri nebuvo tokia reikšminga.
Net jeigu ją ir gaučiau „į rankas", tuo metu, šildymo kompensacija būtų priklausiusi vis tiek. Dabar, kai ta nedidelė kasmėnesinė įmoka susikaupė ir man išmokėta didesnė suma, ji jau tampa sprendžiančia?
Man atrodo, kad tai yra mano santaupos, o ne pajamos. Kitaip kodėl tuomet nuo šių pinigų nereikėjo mokėti Gyventojų pajamų mokesčio? Manau, apie tai turėjo būti komunikuojama daug anksčiau, nes dabar tai yra visiška apgaulė", - stebisi „Vakaro žinių" skaitytojas Jogaila.
Dalis gyventojų socialinės paramos neteks
„Vakaro žinių" kalbinta savivaldybių asociacijos narė Audronė Vareikytė sakė, kad apie tai buvo žinoma ir anksčiau.
„Derinant teisės aktus, buvo žinoma, kad II pakopos pinigai bus laikomi žmonių pajamomis ir gali būti atvejų, kad žmonių pajamos viršys nustatytas ribas ir jiems nebus skiriama socialinė parama. Apie tai savivaldybės turėjo informaciją ir informavo savo gyventojus.
Tokios socialinės paramos gyventojai gauna ir daugiau, ne tik per šildymo kompensacijas. Pavyzdžiui, nemokamas maitinimas.
Tačiau kiekvienas atvejis vertinamas labai individualiai. Be to, savivaldybės turi teisę skirti ir individualią vienkartinę paramą gyventojams įvairiais atvejais.
Socialinė parama yra skiriama analizuojant žmogaus pajamas. Nes tai yra pagalba, kuri skiriama kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, kai žmogus negauna pakankamai pajamų. Jeigu pas jį atsiranda pajamos, nebėra galimybės jam skirti paramos kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Lietuvoje turime žmonių, kurie daug metų gauna socialinę paramą, bet pats jos principas yra toks, kad tai yra laikina valstybės pagalba žmogui, kai jis neturi pajamų.
Suprantu, kad žmogiškąja prasme gali būti įvairių situacijų, bet norint neiškreipti socialinės sistemos principų, padidėjus žmogaus pajamoms socialinė parama nebegali būti skiriama.
Nes tai nėra draudiminės išmokos, kurios priklauso pagal sumokėtus mokesčius. Tai laikina pagalba žmogui, kai jis neturi pakankamai pajamų", - sako A.Vareikytė.
Padarė išimtį tik vienai grupei
Kaip „Vakaro žinioms" nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas) vertinamos įvairių rūšių pajamos, nepriklausomai nuo jų gavimo šaltinio, t. y. gautomis pajamomis laikytinos tiek apmokestinamos, tiek neapmokestinamos pajamos.
Įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, nei į gaunamas pajamas, nei į turimą turtą neįskaitomas tik tas išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas, kai asmeniui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; kai asmuo serga sunkia liga, nurodyta Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąraše; kai asmeniui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas - t. y. tiems asmenims, kuriems dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis.
„Skiriant kompensacijas, vertinamas ne tik turtas ir pajamos, bet išlaidos, tenkančios apmokėti už būsto šildymą - išlaidos negali viršyti dešimtadalio asmens (šeimos) gaunamų pajamų, o patiriamos išlaidos būstui šildyti priklauso ne tik nuo gaunamų pajamų, nes tam esminę įtaką turi kuro kainos, oro temperatūra, pastato energinis efektyvumas ir pan.
Kompensacijų dydžiui taip pat įtakos turi ir kitų pajamų rūšių (pvz., minimalios mėnesinės algos (MMA), senatvės/negalios pensijų ir kt.) augimas.
Todėl nustatyti, kokia dalis gyventojų tam tikram laikotarpiui (maksimaliai 3 mėnesiams) galimai gali netekti teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ar kompensacijos dydis sumažėtų būtent dėl iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų, nėra galimybių", - nurodė ministerijos atstovai.
Tačiau svarbu žinoti, kad įprastai pajamos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.
Iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos buvo išmokėtos.
Taigi, jei asmuo dėl kompensacijų gavimo kreipsis rudenį, pavyzdžiui, spalio mėnesį, nesant kt. aplinkybių (šeimos sudėties, pajamų šaltinio pasikeitimų ir pan.), būtų vertinamos liepos-rugsėjo mėnesių pajamos.
Jeigu iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos išmokėtos balandžio mėnesį, skiriant piniginę socialinę paramą nuo spalio mėnesio, šios lėšos į pajamas nebus įskaitomos.
Interviu su Seimo nariu, buvusiu socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu KUKURAIČIU:

- Kaip vertinate situaciją, kad dalis gyventojų, pasiėmę II pakopos pinigus, gali netekti šildymo kompensacijų ar kitos socialinės paramos?
- Tai yra bloga situacija. Tai yra vienkartinės žmogaus pajamos, o kartu tai yra turtas, kurį žmonės iki tol turėjo, tik jis buvo kaupiamos pensijos pavidalu. Kitaip sakant, žmonės netapo turtingesni, bet gaudami šią vienkartinę išmoką nukenčia, nes praranda iki šiol gautą paramą.
Vienkartinė išmoka iš II pakopos nebūtinai pagerins žmogaus situaciją. O jeigu ir pagerins, apsitvarkant buitį, tai nepadidina jų kasmėnesinių pajamų, nuo kurių priklauso, ar parama skiriama, ar ne.
Pavyzdžiui, šeimos, auginančios vaikus, gali netekti ne tik šildymo kompensacijų, bet ir galimybės gauti paramą pasirengiant mokyklai prieš vasarą. Tai yra neapgalvota situacija. Tai numačiusi Vyriausybė turėjo teikti pakeitimus, kad tokių situacijų nebūtų.
Dabar išlyga padaryta tik tiems, kurie pasiima II pakopos pinigus dėl ligos, negalios ar paliatyvios slaugos. Į jų pajamas lėšos iš II pakopos neįskaitomos, nes suvokiama, kad jos reikalingos kovoti su negalią ar liga.
Bet socialinės situacijos taip pat yra tokios, kurioms reikia lėšų. Tad vienas lėšas duoti, o kitas iš žmogaus paimti, yra tiesiog socialiai neteisinga. Manau, tai buvo pražiūrėta, o mes Seime, neturėdami visos informacijos, priėmėme reformą tokią, kokia ji yra.
Dabar reikėtų visus, esančius pensijų fonduose informuoti apie tokią riziką. Nes žmonės tikrai neturi visos informacijos. Taip pat, manau, reikėtų prašyti savivaldybių, kad jos ne taip griežtai vertintų tokias situacijas.
- Jeigu žmogus pasiėmė pinigus iš II pakopos balandį ir prašys socialinės paramos rudenį, o savivaldybė vertins paskutinių trijų mėnesių pajamas, tikėtina, kad parama jam bus skirta, nes jau bus praėję trys mėnesiai?
- Taip gali būti. Be to, II pakopos išmokos bus mokamos kas ketvirtį, tad dalis tikrai praras socialinę paramą. Nes tai liečia ne tik šildymo kompensacijas. Tai palies ir socialines pašalpas, paramą vaikams ruošiantis mokyklai.
Pavyzdžiui, būtent tam rugpjūčio mėnuo labai svarbus. Taip pat šeima gali netekti dalies vaiko pinigų, nes pasiėmus II pakopos pinigus, bus skaičiuojama, kad šeima pagal pajamas nėra skurstanti, todėl jie gali netekti vaiko pinigų priedo. Nors jų turtas nepasikeitė, tik iš pensijinio jis tapo kasdieniu.
Visa tai priklausys nuo savivaldybių darbo ir jų priimtų sprendimų.
- Skiriant socialinę paramą vertinamos ir santaupos?
- Vertinamos pajamos ir turtas. Anksčiau pensijų fonduose esantis turtas nebuvo vertinamas. Kai pinigai pasiekė žmogaus einamąją sąskaitą, tai vertinama kaip žmogaus pajamos ir turtas.
Jeigu žmogus gavo didesnę pinigų sumą ir savivaldybė matys, kad tokios sumos sąskaitoje yra, tai taip pat gali sukelti savivaldybei klausimų.
Sistema labai sudėtinga, todėl ji jau daug metų perduota savivaldai, kad ji, būdama arčiau žmonių, matytų realias situacijas ir spręstų individualiai. Čia labai reikia socialios įžvalgos. Dabartinė situacija tik rodo, kad įgyvendinant šią reformą, pritrūko socialinio jautrumo.