Kaip Vilniaus meras Valdas Benkunskas Badalonoje buvo pasodintas ant kaktuso

Ar meras, pasirašantis dokumentus dėl Nacionalinio stadiono statybų finansavimo, ir verslininkas, statantis Nacionalinį stadioną, atsidūrė šalia visiškai atsitiktinai?

Ir ar buvo galima tokios dviprasmiškos situacijos išvengti?

Aiman, šalia V.Benkunsko ir jo žmonos Vismantės nesėdėjo Badalonos (Ispanija) meras Chavjeras Garsija Albiolas (Xavier Garcia Albiol) su žmona. Sėdėjo statybų magnatas A. Avulis. O netoliese - Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Todėl galime įsivaizduoti, jeigu leidžia fantazija, kad graikų sirgalių pusėje pačioje matomiausioje, garbingiausioje vietoje, matyt, įsitaisė Atėnų meras Haris Dokas (Haris Doukas) ir viena turtingiausių Graikijos verslininkių Marija Anjelikosis (Maria Angelicoussis). O šalia V.Benkunsko, A.Bužinsko ir A.Avulio, kad išlaikytų graikų ir lietuvių svarbiausių sėdynių proporciją, matyt, sėdėjo ne tik Badalonos meras, bet įsitaisė ir ispanų nekilnojamo turto magnatė Sandra Ortega Mera.

Monarchai ir prasčiokai

Britai šiuo požiūriu kuklesni. Princas Viljamas (William) ir jo žmona Keitė Midlton (Kate Middleton) yra aistringi sporto gerbėjai. Bet futbolo, regbio, teniso varžybas stebi toli gražu ne pirmose žiūrovų eilėse. Visi suprantame, jog aplink juos sėdi ir apsauginiai, tačiau aristokratai, sėdėdami ne priekyje, bet tarp eilinių žiūrovų, demonstruoja bendrystę su paprastais britais.

Mūsiškiai politikai ir šiaip turčiai tokios subtilios intuicijos dar neišsiugdę. Dar prasčiokai. Lenda prie visokiausio gėrio tiesmukiškai, ūkiškai. Jei tik gali, brukasi į priekį. Prie fondų, gėrybių, projektų ar bent prestižinių vietų krepšinio varžybose. Aišku, būtų keista, jei taip vadinamas elitas stebėtų visokius renginius iš „galiorkos". Kas juos tada matytų, filmuotų ir kritikuotų?

Pasodinti ant kaktusų

Tiesa, reprezentacines vietas, kur kam sėdėti, skirsto pats „Ryto" klubas. Todėl, anot V.Benkunsko, „mane kur pasodino, ten atsisėdau". Ir sutapk taip, kad šalia buvo pasodintas ir A.Avulis.

Visiškas atsitiktinumas ir visiškas netikėtumas. Abiems. Jei mes dar tokiais atsitiktinumais tikime. Jei situacija tikrai nelaukta, netikėta, tai vis vien politiškai pikantiška. Tarsi du asmenys būtų pasodinti ant dviejų kaktusų, o trečias - irgi netoliese. Nes V.Benkunskas - meras, A.Bužinskas - administracijos direktorius, o A.Avulis vykdo Vilniuje ne vieną projektą, kuriems reikia ir savivaldybės pritarimo ar finansavimo.

Kaip tokių daugiaprasmybių išvengti? Kiekvienas gali pasvarstyti, kaip turėjo elgtis V.Benkunskas, staiga išvydęs šalia sėdintį V.Avulį. Bėgti kaip nuo maro ir persėsti su žmona kažkur kitur? Bet kitur nėra laisvų vietų. Tribūnos pilnos. Varžybos tuoj prasidės. A.Avulį pripažinti maru taip pat būtų nekorektiška, neetiška. O svarbiausia - NENAUDINGA. Nes tik visiški kvailiai merai prieš artėjančius savivaldybių rinkimus su vietiniais milijonieriais pykstasi.

O šiaip rungtynės, ypač kai tavo komanda laimi, yra galimai vienintelė vieta, kur santūrūs lietuviai susibroliauja. Netgi glėbesčiuojasi be jokių promilių. Taip sakant, brolystė veža. Tad galimai turime tris naujus broliukus - Valdą, Adomą ir Arvydą. Kuriame stadione - Badalonos ar Vilniuje statomame nacionaliniame susibroliavo, ne mūsų, smulkių žuvelių, reikalas. Kadangi šeši iš dešimties lietuvių mano, kad verslo sėkmę lemia artimi ryšiai su politikais, tai kur dar buvo galima arčiau atsisėsti Badalonos olimpinėje arenoje?

Tiesa, prieš varžybas prakiuro šios arenos stogas. Gal statybininkas A.Avulis norėjo geriau įsižiūrėti, kokiu greičiu ispanai, katalonai stogus lopo? Ir tą patirtį paskleisti Lietuvoje? Todėl jam mažiausiai rūpėjo, kad šalia šokinėja, klykauja kažkoks Vilniaus meras!

Lietuviškas kalifatas

„Rytas" labai dramatiškoje kovoje laimėjo prieš Atėnų AEK santykiu 92:86 ir pirmą kartą klubo istorijoje tapo FIBA Čempionų lygos nugalėtoju. Už tai iš FIBA gavo 690 tūkst. eurų premiją. 500 tūkst. eurų premiją skyrė ir Vilniaus savivaldybė. Be to - Vilniaus savivaldybė yra „Ryto" krepšinio klubo rėmėja. Šiemet klubas gaus 1,97 mln. Eur, o per trejus metus - 5,91 mln. Eur. Nieko keisto. Kauno savivaldybė krepšinio klubui „Žalgiris" taip pat skyrė metinį 2 mln. Eur finansavimą.

Tačiau kai tau kažkas duoda pinigų, tenka davėjui įsiteikti. Nors visi supranta, jog merai duoda ne savo, bet mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau dokumentus pasirašo merai ar savaldybių administracijos direktoriai. Todėl klubai būtent jiems įsiteikia.

Pavyzdžiui, prestižinėms sėdynėms skirdami prestižines vietas. O merai, direktoriai čia nemato jokios politinės, etinės dviprasmybės. Nes lygiai taip pat jiems įsiteikinėja teatrų, filharmonijų, ligoninių, mokyklų, savivaldybės įmonių direktoriai. O po to visi tvirtiname, kad esame ne azijiečiai! Kad pas mus jokių pataikūniškų papročių nėra!

Skirtingi standartai

Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis prisimena, jog prieš dvejus metus Vilniaus politikai gavo VIP korteles iš Vilniaus „Žalgirio" futbolo klubo, todėl galėjo nemokamai lankytis varžybose. Tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) išaiškino, jog politikai tokių dovanų priimti neturėtų.

Tad šių metų gegužę turime duetą - V.Benkunskas šalia A.Avulio. Ir turime visišką tylą. Nes visuomenei toks duetas galimai tinka. Tačiau koks kilo pasipiktinimas, netgi visiškas pasiutimas, kai tuometinis socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas praeitų metų gegužę susitiko pažvejoti su verslininku Tautvydu Barščiu ir Druskininkų meru Ričardu Malinausku. Situacija panaši. V.Benkunskas varžybas stebėjo su žmona. Nedarbo metu ir, kaip pats sako, už savo pinigus. G.Paluckas atvyko žvejoti su žmona. Nedarbo metu. Ir už savo pinigus. V.Benkunskas buvo šalia milijonieriaus A.Avulio. G.Paluckas buvo šalia milijonieriaus T.Barščio.

Tačiau kas galima konservatoriui, negalima socialdemokratui? Įdomu, kaip reaguotų garbioji Vilniaus burbulo publika, jei su T.Barščiu karpius būtų žvejojęs V.Benkunskas? Ogi niekaip nereaguotų. Nebent paklaustų, kiek svėrė karpis. Ir žveją pašlovintų.