Galvos skausmas: „Sodros“ rezerve per daug pinigų

Tačiau, specialistų teigimu, visiškai pakanka ir 60-70 proc. šios sumos. Tad likusius rezervui skirtus pinigus būtų galima panaudoti pensijoms didinti. Ar tai įvyks? O jei įvyks, tai kada?

„Sodra" kasmet gauna daugiau pajamų nei turi išlaidų. Šiemet planuojama, kad „Sodros" pajamos sieks 10,252 mlrd. Eur, o išlaidos - 8,788 mlrd. Eur. Tad vien šiemet susidarys 1,463 mlrd. Eur perteklius, o visas rezervas metų gale bus didesnis nei 6 mlrd. Eur.

Todėl Gitanas Nausėda dar praėjusių metų rudenį, tai yra nežinodamas, kaip aktyviai bus bėgama iš II pensijų pakopos, siūlė 20-75 proc. „Sodros" viršplaninio rezervo skirti pensijoms didinti.

Tačiau, nors praėjo 8 mėnesiai, Vyriausybė dar skaičiuoja pensijų vienetus. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, jos vadovaujama ministerija iš esmės pritaria, kad pensijas reikia didinti, vertina visas lėšas, tačiau programoje minimi ne šie, bet 2027 metai.

Be to, kaip viešai sakė J.Zailskienė, „Sodros" rezervo neplanuojama liesti, nes jis skirtas krizėms sušvelninti.

Antraip gali pasikartoti toks atvejis, kai Andriaus Kubiliaus vyriausybė, per 2008-2010 m. finansinę krizę neturėdama „Sodros" rezervo, drastiškai apkarpė pensijas.

Premjerė Inga Ruginienė taip pat viešai sakė, kad prezidento pasiūlymai (dėl pensijų didinimo su „Sodros" rezervo pinigais) yra labai svarbūs, tačiau tai tik vienas būdų pasiekti tikslą, kad pensijos būtų indeksuojamos sparčiau ir augtų.

Anot I.Ruginienės, Vyriausybė šiandien pasirenka taiklesnį ir tikslesnį pensijų didinimo būdą. Planuojama, kad šiemet pensijoms didinti bus naudojama ne 20-75 proc., bet tik 11 proc. „Sodros" biudžeto pertekliaus, kad būtų išlaikomas valstybės finansų stabilumas.

Vidutinė šalies pensija - 750 Eur. Vidutinė senatvės pensija, turint būtiną darbo stažą, - 805 Eur. Apie 40 proc. pensininkų skursta. Europos Sąjungoje didžiausia vidutinė pensija - Liuksemburge (2663 Eur), o mažiausia - Bulgarijoje (301 Eur).

Nereikia didinti per daug

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Eimantas KIRKUTIS sakė neabejojantis, jog pensijas reikia kuo skubiau ir kuo daugiau didinti.

„Kadangi šiuo metu žmonės išeina iš II pakopos pensijų fondų, tai tiems žmonėms skirti valstybės įnašai grįžta į „Sodrą", - aiškino E.Kirkutis. - Tai bus apytikriai 1,5 milijardo eurų, metai dar nesibaigė, dar bus kiti išėjimo iš II pakopos pensijų etapai, todėl į „Sodros" biudžetą gali grįžti ir daugiau pinigų.

Gali atsitikti taip, kad numatytas „Sodros" rezervas šiemet bus sukauptas greičiau. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas rezervas šiemet bus sukauptas greičiau, nelieka didelio tikslo tą rezervą didinti toliau negu buvo numatyta.

Aišku, turėti „Sodros" rezervą būtina dėl įvairiausių ekonominių priežasčių ir t.t. Bet jo toliau didinti su valstybės įnašais, grąžintais iš II pakopos pensijų fondų, turbūt jau nereikia, nes rezervas ir taip jau bus sukauptas iki normos.

O jo perviršį galima panaudoti pensijoms didinti. Todėl tikrai pritariu prezidento nuomonei, kad pensijoms didinti galima panaudoti to perviršio 50-70 proc."

E.Kirkučio pasiteiravome, ar „Sodros" rezervas gali būti panaudotas kaip garantas, kai valstybė skolinasi iš komercinių bankų pinigus karinei įrangai pirkti.

„Nemanau, kad Lietuva ir dabar taip nedaro, - atsakė E.Kirkutis - Valstybė tuos „Sodros" rezervo pinigus naudoja kaip garantą, kad paskolos bus grąžintos.

„Sodros" rezervas visada reikalingas, nes krizės jau kartojasi ne kas dešimtmetį, bet kas kelerius metus - „kovidas", karas Ukrainoje, dabar - Iranas, Hormūzo sąsiauris.

Gyvename, švelniai tariant, labai nepastoviomis geopolitinėmis sąlygomis, todėl ištaškyti, ūkiškai pasakius, „Sodros" rezervą būtų tikrai neprotinga, kai net ekonomistai nenuspėja, kas gali būti po mėnesio. Visai išsitaškyti negalima, tačiau pensijas padidinti tikrai galima."

Pagalba išmintingai

Pensininkų sąjungos „Bočiai" valdybos pirmininkas Vitalijus SATKEVIČIUS sakė, kad svarbu yra padėti žmonėms dabar, bet padėti reikia išmintingai. „Sodros" rezervą išlaikyti bent jau tokio dydžio, kad jis apsaugotų pensijas nuo visokių krizinių atvejų ir nereikėtų tada pensijų mažinti.

„Šiandien pensininkų padėtis tikrai yra sunki, - pripažino V.Satkevičius, - ne visi gauna padorias pensijas. Tiems, kurie gauna mažiau negu vidurkis, nelengva, todėl pensijų didinimo klausimas yra svarbus šiandien.

Tačiau „Sodros" rezervas yra sukurtas tam, kad pensininkai galėtų gyventi ir po metų, ir po dešimt. Taigi lazda turi du galus. Prezidentūra siūlo naudoti dabar tą rezervą. Mes taip pat suinteresuoti, kad pensijos didėtų, nes kainos tai auga.

Tačiau saugų „Sodros" rezervo dydį reikėtų palikti. Atsimenu, kai viena Vyriausybė prieš rinkimus norėjo įsiteikti, išdalino rezervą, o kitai Vyriausybei teko mažinti pensijas.

Žmonės piktinosi, kad viena davė, o kita atėmė. Rezervą panaudoti būtų galima tik tuo atveju, jeigu jis stabiliai auga ir jame lieka lėšų apsisaugoti nuo krizinių situacijų. Juk ir kiekviena šeima paprastai turi santaupų nenumatytiems atvejams.

Reikia rasti pusiausvyrą tarp dabarties poreikių ir ilgalaikio stabilumo. Žmonėms labiausiai reikia aiškumo, stabilumo ir oraus gyvenimo."

Komentuoja buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas KUKURAITIS:

„Sodros" rezervas šių metų pabaigoje pasieks būtiną sumą, kuri suvaldytų panašaus lygio ekonominę krizę, kokią turėjome 2008-2010 metais.

Valstybė, turėdama šitokį „Sodros" rezervą, galėtų užtikrinti pensijų mokėjimą visiems pensininkams ir nedarbingumo išmokas. Jeigu mes jau turime tokį rezervą, tai daugiau į jį dėti, kai turime tokią didžiulę socialinę atskirtį, tokį skurdą, būtų ir netikslinga, ir nepadoru, ir socialiai neteisinga.

Kai kalbame apie skurdą, ieškočiau būdų ne tik didinti individualią pensijos dalį, tai iki šiol ir buvo daroma ir šios, ir buvusios valdžios.

Reikėtų galvoti, kaip didinti bazinę pensijos dalį, kuri taikliau išsprendžia senjorų absoliutaus skurdo mažinimą.

Apie 40 proc. pensininkų yra žemiau skurdo ribos dėl to, kad didesnę dalį jų pensijos sudaro būtent bazinė pensijos dalis. Todėl bazinę pensiją reikėtų didinti, jeigu ne sparčiau, tai bent tokiu pat tempu, kaip ir individualiąją pensijos dalį.

Tam reikėtų rimtų Vyriausybės sprendimų. Ir ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministrės, bet ir finansų ministro.

Įstatymu yra numatyta, kad „Sodros" rezervą reikia kaupti, kol jis 100 proc. pasieks metinį „Sodros" biudžetą. Tik tada būtų galima leisti viršrezervines lėšas. Tai yra teisinis saugiklis.

Tačiau su tokiais tempais, kai „Sodros" pajamos kasmet auga 800-900 milijonų eurų, mes „Sodros" šimtaprocentinio rezervo dar ilgą laiką nepasieksime. Todėl ir bandoma iš tų perviršių kiek padidinti pensijas, nes senjorų skurdas bado akis.

Didžiausia problema - ne „Sodros" rezervo klausimas, net ne socialinės apsaugos politikų valia. Didžiausia problema - finansų ministro Kristupo Vaitiekūno galvos skausmas, kaip subalansuoti visą mūsų nacionalinį biudžetą, kuris susideda iš trijų dalių - „Sodros", Sveikatos draudimo fondų ir Valstybės biudžeto.

Jeigu „Sodra" kasmet praturtėja 800-900 milijonais eurų, tai lygiai tiek pat finansų ministras gali skolintis iš tarptautinių finansų rinkų ir leisti paskolintas lėšas kitiems mūsų valstybei svarbiems reikalams.

Ir tai būtų subalansuota, nes kiek atidedi į rezervą, tiek gali skolintis.

Jeigu pradėtume skurdo mažinimui leisti „Sodros" rezervo perviršio lėšas - ką siūlo prezidentas ir politikai - tada finansų ministrui iškiltų didžiulis klausimas, iš kur gauti lėšų, kad valstybės biudžetas susibalansuotų.

Čia yra pagrindinė problema, kodėl iki šiol nei buvusi valdžia, kuri turėjo tikrai nemažą rezervą „Sodroje", tiek dabartinė valdžia esmingai nesugeba išspręsti senjorų skurdo problemos."