Dainiaus Žalimo pagalba baltarusiams: FNTT raginama išsiaiškinti, kam išleisti šimtai tūkstančių eurų

Kreipimesi rašoma, jog nuo 2021 m. iki 2024 m. D.Žalimo įsteigta viešoji įstaiga, teikusi teisinę pagalbą ir užsiėmusi ekspertine veikla, susijusia su žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje, gavo iš Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijų bei fondų beveik 200 tūkst. Eur pajamų.

Anot kreipimosi autorių, pačiam D.Žalimui, kaip įstaigos direktoriui išmokėta beveik 30 tūkst. Eur. Esą įtarimų kelia tai, kad įstaigoje dirbo tik vienas asmuo - pats D.Žalimas.

Savo kreipimesi į FNTT Baltarusijos demokratijos forumo valdybos pirmininkas Valerijus Tsepkalo ir vienas forumo steigėjų, Europos konsultantų asociacijos narys Dmitrijus Bolkunets prašo FNTT pareigūnų įvertinti, ar skirtos lėšos, kurių panaudojimo paskirtis turėjo būti parama kovai už Baltarusijos demokratiją ir žmogaus teises, iš tikrųjų buvo panaudotos nurodytiems tikslams.

Taip pat prašoma įvertinti, kokių konkrečių, išmatuojamų rezultatų buvo pasiekta panaudojant šias lėšas. Kaip jos prisidėjo prie deklaruotų tikslų, ir ar buvo panaudotos efektyviai, proporcingai bei laikantis teisinių bei finansinių reglamentų. FNTT prašoma ištirti, ar nebuvo vykdytas netinkamas lėšų panaudojimas bei paskirstymas asmeniniam praturtėjimui.

Prie pareiškimo, skirto FNTT, pridėta D.Žalimo pajamų bei viešųjų interesų deklaracija, kurią į Europos Parlamentą išrinktas politikas praėjus tam tikram laikui po išrinkimo pats, kaip reikalauja reglamentas, pateikė EP pirmininkui.

Pirmą kartą išgirdo D.Žalimo pavardę

TV3 žurnalistams pavyko susisiekti su V.Tsepkalo. Šiuo metu Vakaruose gyvenantis disidentas, buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus V.Tsepkalo patikino apie Žalimą tik visai neseniai išgirdęs.

„Aš nemačiau jokių renginių, kurie būtų jo organizuojami, aš net tos pavardės nebuvau girdėjęs iki to momento, - kalbėjo V.Tsepkalo. - O kada aš išgirdau, kad jis (Žalimas) kovojo dėl baltarusių, nors niekas niekada nežinojo to žmogaus!

Gal jis visus tuos pinigus pasiėmė kitu būdu ? Aš manau, kad tai turi nustatyti prokuratūra. Gal jis ėmė tuos pinigus kaip „otkatą"? Aš turiu pagrindo manyti, kad pagrindinė tų pinigų masė buvo išleista jo paties."

VšĮ ir jos turtas

D.Žalimas Konstitucinio Teismo pirmininku buvo iki 2021 m. birželio 9-osios, o liepos 15-ąją Europos humanitarinis universitetas įregistravo viešąją įstaigą „Teisės ir demokratijos centras" (TIDC). D.Žalimas spalio 27-ąją tapo šio centro vadovu.

Iš D.Žalimo Registrų centrui pateiktų TIDC metinių finansinių ataskaitų matome, jog 2023 m. TIDC turėjo 101 435 Eur finansinių pajamų, o metinės veiklos sąnaudos siekė 77 799 Eur. 2022 m. TIDC turėjo 99 474 Eur pajamų, o veiklos sąnaudoms išleido 90 840 Eur.

Ir vienais, ir kitais finansinės veiklos metais centras negavo jokio pelno. Tai patvirtina D.Žalimas ir įgaliotas asmuo Birutė Kadūnienė.

Metinėje finansinėje ataskaitoje už 2023 metus nurodoma, jog viešoji įstaiga neturi jokio ilgalaikio turto, o savo banko sąskaitoje - tik 23 636 Eur. Paaiškinama, jog tai yra gauta ir dar nepanaudota parama. O anksčiau buvo 9034 Eur.

Tų pačių 2023 m. gale dar liko 377 Eur mokestis tiekėjams už paslaugas. Taip pat paaiškinama, jog TIDC jokios papildomos veiklos nevykdė. Finansinės veiklos ataskaitą patvirtino Europos humanitarinio universiteto rektoriaus pareigas einantis dr. Vilius Šadauskas.

Šiame universitete, kaip 2024-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo pats D.Žalimas, dirba jo sutuoktinė. O pats universitetas, kaip viešai prisiminė buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo narys Audronius Ažubalis, „turėjo ne vieną kartą tam tikrų finansinių sutrikimų ir būtent tai buvo su donorų pinigais."

Žmogus vienas, veiklų - dešimt

D.Žalimo turto ir pajamų metinėje deklaracijoje nurodoma, jog jis per 2023 m. gavo iš TIDC 26 185 Eur pajamų. Tikėtina, jog toks buvo metinis TIDC vadovo atlyginimas.

D.Žalimas 2024-aisiais buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o TIDC buvo galutinai likviduota 2025 m. lapkričio 12-ąją. Tuo pat metu, kai D.Žalimas vadovavo TIDC, jis lygiagrečiai buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Taip pat, kaip pats nurodė savo deklaracijoje, neatlygintinai, nes pajamos deklaracijoje nenurodytos, konsultavo ukrainiečius teisininkus, kartvelus, kaip tarptautinis konsultantas ekspertas 2023 m. birželį konsultavo turkmėnus, įsisavinančius USAID paramą.

Matyt, žmogus tikrai labai organizuotas, jei tuo pat metu spėjo ir baltarusių teise bei demokratija rūpintis. O kaip? Žinoma, kad D.Žalimas inicijavo sankcijas Baltarusijos Konstitucinio Teismo teisėjams. Už paramą legitimizuojant Aliaksandro Lukašenkos režimą ir jo vykdomus nusikaltimus.

Bet tai buvo 2020-aisiais, kai dar nebuvo įsteigta TIDC.

O 2022-2023 metais D.Žalimas ragino steigti specialų tribunolą, kad A.Lukašenka ir Vladimiras Putinas atsakytų už savo veiksmus. Taip pat ragino apsunkinti Lietuvos piliečių keliones į Baltarusiją.

Kita vertus, būtų keista, jei D.Žalimo vadovaujama viešoji įstaiga būtų ėmusi viešai pranešinėti, kokios baltarusių organizacijos ar asmenys buvo paremti finansiškai. Juk tokios viešos ataskaitos sukeltų pavojų, jei paremtieji asmenys iki šiol gyvena Baltarusijoje. Tačiau, kai ataskaitos neviešinamos, kyla pavojus, kad parama egzistuoja tik popieriuose...

Tylos siena

Tikėtina, jog abejones patvirtins ar išsklaidys FNTT, nes D.Žalimas į „Vakaro žinių" klausimus neatsakė - nei laišku pasiteiravus asmeniškai, nei per feisbuką. Atvirkščiai - paprašius komentaro, D.Žalimo svetainė feisbuke tapo žurnalistei neprieinama.

Negi viešam asmeniui, juolab teisininkui ir Lietuvos atstovui Briuselyje taip sunku pakomentuoti?

Tiesa, D.Žalimas TV3 žurnalistą patikino niekada negavęs naudos (iš Baltarusijos opozicijos rėmimo), o projektų buvo ir labai daug. D.Žalimas teigė jokių dokumentų (dėl Baltarusijos opozicijos rėmimo) neturintis, nes nebuvo viešosios įstaigos steigėjas, tik samdomas asmuo. „O kaip jums atrodo, ar samdomas vadovas gali turėti tokius dokumentus?" - retoriškai klausė D.Žalimas.

Viešai skelbiama, jog TIDC gaudavo iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos paramą, kurią skirstė Paramos demokratijai fondas. Kalbama apie galimai per Paramos demokratijai fondą gautus beveik 200 tūkst. Eur iš Lietuvos ir ES.

Šis fondas 2022 m. gavo 36 371 Eur pajamų, 2024 m. - 297 059 Eur pajamų, 2025 m. 302 926 Eur, tačiau 2023-iųjų gautos pajamos viešai nenurodytos. O šit TIDC savo metinėje ataskaitoje nurodo per dvejus metus gautas sumas, kurias sudėjus gautume 202 909 Eur. Gal tai ir yra ta beveik 200 tūkst. Eur suma, apie kurią kalba V.Tsepkalo.

Komentuoja teisininkas Rimas ANDRIKIS:

Jokio skirtumo nėra, kas kreipiasi - baltarusis, rusas ar latvis. Jeigu tie žmonės mano, kad galimai nusikalstama veika buvo daroma Lietuvoje, tai Lietuva ir turi tirti. Jeigu kitos šalies piliečiai mano, turi pakankamą pagrindą manyti, kad Lietuvoje jų atžvilgiu buvo atlikti kažkokie neteisėti veiksmai. Čia aiškiau nei aišku.

Ar bus sunku tirti, nes paramos gavėjai turi būti slepiami, kad su jais Minskas nesusidorotų? Matote, jeigu viskas priklausytų nuo to, ką žmonės sako, tada tikrai būtų sunku, tačiau atliekamos finansinės operacijos. O finansinės operacijos paprastai lieka tikruose, nesudeginamuose „talmuduose", nebent atominis karas galėtų juos sunaikinti.

Finansinėse bylose kalba ne žmonės. Kalba dokumentai, visokie įrašai, pavedimai, atsiskaitymai ir t.t. Bankinių operacijų būna labai daug, o man sunku patikėti, kad labdara buvo vežama lagaminuose grynaisiais. Todėl nematau čia problemos nustatyti tiesą.

Aišku, kad opozicija yra finansuojama kitų valstybių pinigais, tai vis tiek daugiau ar mažiau yra nelegalu pagal tos šalies, kurios opozicija finansuojama, įstatymus.

Tai čia turbūt viešumo daug nėra ir kai kas turbūt ir bus slepiama nuo pradžios iki galo. Bet vis tiek lieka dokumentai. Jeigu dokumentuose atsispindi, jog kažkas buvo vykdyta, pavyzdžiui, seminaras, kuriame dalyvavo 200 žmonių, tai vis tiek galima rasti tą salę, kuri talpina tokį žmonių skaičių.

Vis tiek lieka dokumentų, iš kurių galima pasisemti informacijos, kad ir be žodžių būtų aišku, kas įvyko ar neįvyko.

Nematau čia didelių problemų, bet, prisimename, kad gerbiamas Vytautas Pociūnas iškrito pro langą Baltarusijoje, kai pradėjo domėtis tokiais dalykis. Tikėkimės, jog mūsų prokurorams taip neatsitiks.